Signatarai pašiurpę: Stipendija tam, kuris prisidėjo šmeižiant šviesuolius

Pasak signatarų Bronislovo Genzelio, Irenos Andrukaitienės, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos, sprendimas skirti stipendiją M.Ėmužiui diskredituoja ne tik Seimą, bet ir valstybę, jos Nepriklausomybės simbolius.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Z.Vaišvila priminė, kad Seimo valdybos pavedimu sudarytai darbo grupei tuometinis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) istorikas Marius Ėmužis prisipažino sukūręs svetainėje kgbveikla.lt paskelbtas LGGRTC pažymas, jog kardinolas V.Sladkevičius, D.Banionis ir S.Sondeckis slapta bendradarbiavo su KGB. Tačiau ne centras, o Liustracijos komisija turi teisę priimti sprendimą, kas bendradarbiavo. O ši konstatavo: nėra pagrindo teigti, kad šie trys iškilūs Lietuvos žmonės atliko tokius veiksmus.

„Seimo valdyba patvirtino darbo grupės išvadas, kuriose parašyta, kad už minėtų šmeižikiškų pažymų sukūrimą ir viešinimą atsakinga buvusi LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, sakiusi, kad tai padaryta politikų nurodymu, bet jų pavardžių neatskleidusi", - priminė Z.Vaišvila.

„Tauta gyvybinga tol, kol saugo istorinę atmintį, minėtos stipendijos tikslas - skatinti jaunuosius istorikus tyrinėti Lietuvos istoriją", - paaiškino signataras Bronislovas Genzelis, kuris 2010-2014 m. buvo Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku.

Pasak jo, Rusijos pseudoistorikai bando įpiršti nuomonę, kad lietuvių Tautos nėra, kad tai buržuazinių nacionalistų išsigalvojimas.

„Turiu tuometinio Lietuvos saugumo vado Eismonto ataskaitos, rašytos prieš Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą SSRS KGB vadovui Kriučkovui, kopiją. Joje dėstoma, kad KGB agentų yra per 6000. Neabejota, kad Nepriklausomybė bus paskelbta, todėl juos reikia įdarbinti, jie turėjo būti įtakos darytojai", - priminė B.Genzelis. Anot jo, tie veikėjai iki šiol išsilaikė įtakinguose postuose ir tebedaro įtaką.

Signataro teigimu, prezidentė Dalia Grybauskaitė iki pat pučo bendravo su Lietuvos priešais „ir tik po jo išvertė kailį".

„Visi šie nesusipratimai prasidėjo su jos prezidentavimu, turime pagrindo galvoti, kad dėl to, jog ji bendravo su mūsų priešais", - pareiškė B.Genzelis, pridurdamas, kad Seimas turi nedelsdamas paleisti komisiją, paskyrusią stipendiją M.Ėmužiui.

Signatarė I.Andrukaitienė su bendraminčiais pernai išleidusi knygą apie V.Sladkevičių, priminė, kad kardinolas buvo visos Tautos moralinis autoritetas, jo žodžiai lydėjo per visus Sąjūdžio metus, būtent jam Aukščiausioji Taryba per kruvinuosius Sausio įvykius pavedė saugoti Kovo 11-osios aktą - kaip pačiam patikimiausiam žmogui.

„Baisu, kai taip elgiamasi su iškilių, Lietuvai nusipelniusių asmenų atminimu. Jei tokią žinią skleistų interneto komentatoriai - dar būtų suprantama, nes žinome jų kultūrą, bet kai tą daro valstybinės institucijos... Kur einame?" - retoriškai klausė I.Andrukaitienė.

Dar vienas signataras Audrius Butkevičius priminė rašytojo Jono Avyžiaus žodžius, kad „istorija - universalus batas, kurį kiekviena ideologija pritaiko savo kojai".

„Tačiau ne savaime, o per batsiuvius. Šiuo atveju batsiuvys - M.Ėmužis, kuris vykdė savo vadovės Burauskaitės nurodymus, o ši savo ruožtu vykdė savo kuratoriaus konservatoriaus, dabartinio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko nurodymus, ką jis pripažino mūsų su Zigmu inicijuotoje Seimo darbo grupėje. M.Ėmužis įvykdė istorinę diversiją", - žodžių į vatą nevyniojo A.Butkevičius.

Anot jo, konservatorių gretose - daugybė asmenų su KGB kvapeliu. Kol kas terminas paviešinti KGB agentus vis pratęsiamas, tačiau sprendimas bet kada gali būti pakeistas.

„Anksčiau ar vėliau visi galai išlįs, todėl tam yra ruošiama dirva. Šmeižto kampanija - galimybė visiems tokiems veikėjams sakyti: buvo tokie laikai, kai netgi tokie šviesuoliai, kaip Sondeckis, Banionis ir netgi pats kardinolas Sladkevičius bendradarbiavo su KGB. Tai ką čia bekalbėti apie paprastus profesorius. Tai - savigynos reakcija, už kurios stovi noras bet kokiais būdais išlikti valdžioje. O išlikimas valdžioje - galimybė už kapeiką amerikiečiams parduoti „Mažeikių naftą", pasistatyti „Independence", siekiant numelžti Tautą, štai ir naujas projektas - atviroje jūroje pastatyti malūnėlių, kurie gamintų elektrą, parką - atsirado. Tai - mūsų visų pinigų vogimas.

M.Ėmužis, suvokdamas savo veiksmų nusikalstamumą, turėtų pats atsisakyti stipendijos. Tai būtų geras pavyzdys kitiems jauniems istorikams nepaklusti politiniam diktatui, nebūti politinėmis mazgotėmis, kuriomis valomi kažkada su okupantu kolaboravusių politikų įvaizdžiai", - reziumavo A.Butkevičius.

Interviu su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Mariumi ĖMUŽIU

- Ar tikrai būtent jūs sukūrėte pažymas apie V.Sladkevičių, D.Banionį ir S.Sondeckį, kurios buvo patalpintos svetainėje kgbveikla.lt?

- Kaip čia pasakius... Aš vykdžiau tarnybinę užduotį, dirbdamas LGGRTC. Čia buvo vadovybės man skirta užduotis - viena iš tų, kurias dariau dirbdamas centre, ir tiek.

- Buvo nurodymas sukurti pažymas konkrečiai apie šiuos tris asmenis?

- Ne, ne, ne. Mes skelbėme dokumentą, kuris buvo Lietuvos ypatingajame archyve, kadangi įstatymu numatyta teisė ir pareiga centrui skelbti dokumentus. Čia - vienas iš tų dokumentų, kurį mes skelbėme su papildomais komentarais.

- Kokiais konkrečiais dokumentais remdamasis įrašėte minėtus tris asmenis?

- Aš nieko neįrašiau. Tai - dokumentas iš archyvo, kurį mes paskelbėme. Dokumente - visas sąrašas asmenų, per 1600 pavardžių.

- Kitaip tariant, atlikote grynai techninį darbą - paėmėte dokumentą iš archyvo ir įdėjote jį į internetą?

- Papildomai dar ieškojome ir kitų duomenų, kurie papildytų apie juos kažką - kad nebūtų vien sausas dokumentas. Papildomų paieškų archyve irgi buvo, bet iš esmės mes skelbiame tik dokumentus.

- Tačiau visuomenėje kilo pasipiktinimas, kad minėti trys asmenys buvo apšmeižti kaip bendradarbiavę su KGB.

- Girdėjau apie tokį pasipiktinimą, tačiau geriau į centrą reikėtų kreiptis, kadangi viešinti sąrašą buvo centro vadovybės sprendimas. Aš tebuvau žmogus, dirbęs darbą.

- Kaip jums asmeniškai atrodo - tų trijų asmenų patalpinimas į kagėbistų sąrašą nėra bandymas parodyti, kad ir jie buvo kagėbistai.

- Kreipkitės į centrą, aš nekomentuosiu, nes tik vykdžiau vadovybės sprendimą. Mes tik patikrinome sąrašą, pasižiūrėjome, kad archyve yra duomenų. Į Lietuvos ypatingąjį archyvą sąrašas pateko iš Valstybės saugumo departamento archyvo, tad buvo žinomas seniai.

Faktai

Stipendija M.Ėmužiui skirta, kai jis pateikė projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika". Tyrimo tikslas - ištirti konfliktus tarp LKP lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi po okupacijos. Šiemet Valstybės Nepriklausomybės stipendiją siekė gauti 10 kandidatų.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų kovo 11-ąją. Stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.