Šiauliuose brangsta vanduo ir vaikų išlaikymas darželiuose: meras sako, kad miestiečiai patys prašė

Meras Artūras Visockas aiškina, jog dėl augančių kainų „klykia" tik spaudos antraštės. Esą tėvai patys didesnių kainų pasiprašę.

Dirba nuostolingai, tad vanduo turi brangti

Šiaulių miesto taryba liepos 7 dieną nustatė, jog bendrovės „Šiaulių vandenys" geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didėja 72 centais (arba vidutiniškai 34 proc.) už vieną kubinį metrą suvartoto vandens. Daugiabučių namų gyventojams nustatyta kaina - 2,82 Eur (be PVM) už kubinį metrą, individualių namų gyventojams - 2,78 Eur (be PVM) už kubinį metrą, įmonėms, organizacijoms - 2,88 Eur (be PVM) už kubinį metrą.

Abonentams, perkantiems vandenį patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, bei vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučių ar individualių namų bendrijų namų įvade, - 2,77 Eur (be PVM) už kubinį metrą.

Atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo paslaugos bazinės kainos visiems klientams išlieka tos pačios.

Paviršinių nuotekų tvarkymo kaina abonentams (įmonėms, organizacijoms) didėja 10 centų, 0,33 Eur (be PVM) (arba 43,5 proc.) už kubinį metrą.

Tokias „Šiaulių vandenų" kainas derino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), tokias ir nustatė miesto Taryba. Nebūtų jų patvirtinusi, VERT būtų nustačiusi jas vienašališkai.

Tarybos narys Edvardas Žakaris atkreipė dėmesį, jog vandens kainas reikėtų įvardyti su 21 proc. PVM, kad gyventojams būtų aišku, kiek realiai mokės mokesčių. Politikas skaičiavo, jog, pavyzdžiui, dabar jis už vandens kubinį metrą moka 2,54 euro (su PVM) ir priskaičiuojant PVM mokės 87 centais brangiau.

„Šiaulių vandenų" generalinis direktorius Jonas Matkevičius pažadėjo, jog po Tarybos sprendimo viešai paskelbs kainas su PVM („Šiaulių krašto" skaičiavimu, su PVM daugiabučių gyventojai mokės 3,41 euro, individualinių namų gyventojai -3,36 euro, o įmonės, organizacijos - 3,48 euro už kub. metrą suvartoto vandens).

Bendrovės vadovo žodžiais, vidutiniškai vienas gyventojas suvartoja 1,9 kubinio metro vandens per mėnesį.

J. Matkevičius akcentavo, jog elektros, dujų kainų kilimas ypač lėmęs bendrovės tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos didėjimą. Vandens kainoje energijos kainos sudaro 20 proc. Pernai metų pradžioje elektra kainavusi 3,8 cento už kWh, šiemet birželį - 25 centus už kWh. Dabar pirmą kartą į perskaičiuotą vandens ir nuotekų tvarkymo kainą yra įskaičiuotos ne pernykštės, o realiai didėjusios energijos kainos.

Pernai „Šiaulių vandenų" veikla jau buvo nuostolinga, o šiemet pirmąjį pusmetį bendrovė skaičiuoja apie 1 milijoną eurų nuostolio.

Tarybos narys Martynas Šiurkus lygino, jog Vilniuje vanduo brangsta 10 procentų, o Šiauliuose - kone 40 procentų, ar sostinėje elektra nebrangsta? Ar veikla Šiauliuose ne tokia efektyvi?

„Kaina priklauso ir nuo pardavimų apimčių, - argumentavo J. Matkevičius. - Vilniuje per metus parduodama 33 mln. kubinių metrų vandens, o Šiauliuose - tik 3,7 mln. kubinių metrų."

Mero aritmetika

Meras Artūras Visockas per Tarybos posėdį pasidžiaugė, jog „ateityje tos kainos nenustatinėsim."

„Vos ne paskutinis kartas, kai turim spręsti tuos visai nereikalingus sprendimus", - teigė A. Visockas.

Seimui yra teikiamas įstatymo pakeitimo projektas, siūloma, kad vandens tiekėjų paslaugų kainas nustatytų VRET, o ne savivaldybių tarybos, kaip yra dabar, nors jos ir yra vandentvarkos įmonių akcinininkės. Už tokią nuostatą meras pagyrė Vyriausybę.

Tarybos narys Martynas Šiurkus akcentavo, jog nereikia atsakomybės nusimesti. Savivaldybė yra „Šiaulių vandenų" bendrovės akcininkė, gali ir turi daryti įtaką įmonės veiklos efektyvumui, nuo jo priklauso vandens ir nuotekų tvarkymo kaina.

Tačiau meras reziumavo, jog vandens kainų nustatymas - „ūkinis sprendimas, čia politikų neturi būti".

A. Visockas dar iki Tarybos posėdžio socialiniame tinkle ragino gyventojus neužkibti už „klykiančių spaudos antraščių „Vanduo brangsta 30 procentų" ar „pigių politikų balagano", siūlė skaičiuoti, kaip jis skaičiuoja.

„Brangsta vanduo, - neneigė savo feisbuko paskyroje A. Visockas ir žongliravo tokiais skaičiais: - O jeigu tai sudaro 0,33€/m3. Kiek m3 Jūs naudojate per mėnesį? Pvz., 3 m3? Tai Jums vandens kaina pakilo 0.99€. O kiek kainuoja cigaretės, kavos puodelis?... Reikia tiesiog paskaičiuoti."

Štai tokia Šiaulių mero aritmetika: į lubas, o ne į sprendimo projektą pasižiūri, ir skleidžia, kas ant seilės užeina, kiek vanduo brangs.

Tėvai prisiprašė didesnių kainų?

Tėvams mokestis už vaikų išlaikymą lopšeliuose-darželiuose kils ne keliais eurais, per mėnesį teks mokėti 18-22 eurais daugiau, nei dabar. Už dvidešimt dienų lopšelio grupėje mokestis didėja iki 71 euro (dabar - 52, 64 euro), darželio grupėje - iki 79,60 eurų ( dabar tėvai moka 57,24 euro).

Tėvai apmoka maitinimo išlaidas ir ugdymo aplinkos išlaidas. Pastarosios didinamos nuo 7,24 euro iki 10 eurų per mėnesį. Vienos dienos vaiko maitinimo kaina lopšelio grupėje didinama nuo 1,69 euro iki 2,47 euro (arba 35 proc.), o darželio grupėje - nuo 1,92 euro iki 2,90 euro (beveik 40 proc.). Išlaikoma ta pati 0,58 euro kaina už patiekalų gamybą. Tėvai turės prieš 3 dienas pranešti, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio, kitaip teks mokėti už maitinimą ir nelankymo dieną. Išimtys - vaiko liga, slenkantis tėvų darbo grafikas.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Editos Minkuvienės, dėl brangstančių maisto produktų didinamos maitinimo kainos. Didinant orientuotasi ir į tai, kiek valstybė didina įkainius nemokamam ikimokyklinukų maitinimui kompensuoti.

Švietimo skyriaus duomenimis, vieno vaiko išlaikymas lopšelyje-darželyje per metus dabar kainuoja 4 688 eurus, tėvų atlyginimo dalis už vaiko išlaikymą sudaro 9,8 proc. šios sumos. Maisto produktai 2018-2022 metais pabrango 46 proc., higienos ir sanitarinės priemonės - apie 43 proc., ugdymo priemonės ir kitas inventorius - iki 36 proc.

„Iš tėvų valios kyla tas sprendimas, už tuos pinigus, kurie dabar yra mokami, nebeįmanoma kokybiškai pamaitinti vaiko, - pareiškė meras A. Visockas. - Nepriimdami to sprendimo nusižengtume tėvų valiai, bendruomenės jam pritaria."

„Tėveliai prisiprašė didesnių lopšelio-darželio kainų, gyventojai - didesnių vandens kainų", - ironizavo Tarybos narys M. Šiurkus.

Jis priminė, kad naujam fontanui Savivaldybė galėjo atseikti 1 milijoną eurų. „Ar 1 milijonu eurų negalima būtų per kokius trejus metus prisidėti prie vaikų maitinimo, kad jis neprastėtų?"- retoriškai klausė politikas.

Kai Tarybos nariai bandė sužinoti, kiek per metus tėvai turės daugiau atseikėti už lopšelius-darželius, A. Visockas ironizavo: „Gal per 10 metų?"

„Tėvams už darželį per dieną reikės tik 13 centų daugiau mokėti", - reziumavo meras.

Po tokio jo pareiškimo didžioji dauguma nubalsavo „už". Niekas nė nebesigilino, iš kur tokį skaičių ištraukė?