Politika prieš šeimą įgauna pagreitį

- Jūs ne kartą pristatėte save kaip žmogų, dažnai kritikuojantį valdžią. Gal galite paaiškinti, kodėl netylite, kai kitiems lyg ir viskas gerai?

- Esu konservatyvių pažiūrų žmogus. Stebiu, kas vyksta pasaulyje, bet turiu savo vertybes ir neskubu jų atsisakyti. Bandau suprasti, kodėl žmonės tuos pačius dalykus supranta visiškai skirtingai.

Kodėl vieniems geriausia „Eurovizijos" atrankos atlikėja yra Monika Liu, o kitiems Lolita Zero? Kodėl vieniems Vasario 16-ąją mašinų, kuprinių patikrinimas be jokios priežasties yra Konstitucijos garantuojamų teisių pažeidimas, o kitiems menamo saugumo užtikrinimas? Kodėl šaukti „Landsbergis! Landsbergis!" yra gerai, o „Ozolas! Ozolas!" nelabai? Kiek daug klausimų ir kiek mažai atsakymų ...

Tikrai dažnai kritikuoju valdžią, nes manau, kad mes vis labiau atsisakome savo šalies suvereniteto ir vis labiau leidžiame kitoms šalims spręsti už mus. Ši aplinkybė valdančiųjų pateikiama netgi kaip privalumas. Tuomet kyla klausimas politikams: kodėl siekiate būti išrinkti, jei manote, kad Briuselio klerkai priima geresnius sprendimus Lietuvai, negu jūs patys? Taipogi niekad nemokėjau ir, matyt, nebemokėsiu užsimerkti į viešųjų finansų užkulisinius reikalus ir korupcijos pasireiškimus. Kapstyti ir viešinti panašius galimai neskaidrius sprendimus man patinka. Manau, žmonės nusipelno žinoti, kas, kaip ir kuriose srityse juos mausto.

- Gyvenant arti karo debesies, valdžia sukruto kurti ir tvirtinti visuotinio pasipriešinimo strategiją. Kaip šiame kontekste vertintumėte Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovo Tomo Vytauto Raskevičiaus deklaruojamą individo viršenybę prieš valstybę?

- Keista būtų, jei liberalas kalbėtų kitaip, bet, manau, kad kalbant apie visuotinį pasipriešinimą reikia žinoti, kokius idealus tu gini. Vien žodžio „laisvė" neužtenka. Manau, žmonės, gebantys galvoti valstybiškai, yra gerokai labiau pasirengę galimai agresijai jau dabar.

Ponas Raskevičius, mano nuomone, yra projekto vadovas, kurio darbas yra užtikrinti kelių įstatymų priėmimą Seime. Kiek jo mintys realiai sutampa su tuo, ką jis sako bei daro, nežinau, bet jo veikla yra akivaizdžiai antivalstybinė. Turiu omenyje jo visą veiklą, nukreiptą prieš tradicinę šeimą, nors net Konstitucijoje yra apibrėžta, kad šeima yra valstybės pagrindas.

- Faktas, kad Vilniaus savivaldybė nedavė leidimo Šeimos sąjūdžio organizuojamam šeimos dienos minėjimui, yra pakankamas argumentas tvirtinti, jog valdžios politika nukreipta prieš šeimą?

- Vien šio fakto negana. Taipogi neišskirčiau vien Šeimos sąjūdžio. Labiau nagrinėčiau pavojingą tendenciją, kad bet koks veiksmas, pvz., „basų mamų" protestas, susijęs su tradicinės šeimos parama, nesulaukia nė pusės tiek dėmesio, kiek sulaukia netradicinę seksualinę orientaciją propaguojantys arba „ginantys" renginiai.

Ir šiame kontekste kalbėti reiktų ne tik apie Laisvės partiją. Pvz., aš nuoširdžiai nesuprantu, iš kur tokie aukšti TS-LKD, kurie kažkodėl vadina save „konservatoriais", reitingai. Juk tai, ką jie daro, yra pasibaisėtina! Skolinamės kaip valstybė, didiname išlaidas beveik visur, bet staiga taupyt nuspręsta... šeimų, auginančių vaikus, sąskaita. Seime jau nedaug trūksta (pritarta įstatymo projektui po svarstymo), ir nuo rugpjūčio 1 d. visoms mamoms sumažins motinystės išmokas. Jeigu jos nuspręs vaikelį auginti namie iki 18 mėn., joms bus mokama 60 proc. algos dydžio išmoka, jeigu ilgiau, 24 mėnesius, pirmus metus - 45 proc., antrus - 25 proc. Lietuviai yra sparčiausiai nykstanti tauta, tačiau ką darome, kad tą sustabdytume? Dekriminalizuojame narkotikus. Bandome įteisinti vienalytes santuokas (partnerystė - tik pradžia). Mažiname išmokas auginantiems vaikus. Kol visi užsiėmę partnerių teisėmis ir laisvėmis, politika prieš šeimą įgauna pagreitį. Noriu visgi tikėti, kad ši nesąmonė taps raudona linija „konservatorių" elektoratui ir jis ims byrėt kaip trūkusio vėrinio karoliukai...

- Vis dėlto galbūt galėtumėt paminėti bent kelis pastaruosius Seimo ar Vyriausybės sprendimus, skatinančius motinystę?

- Sunku rasti kažką teigiamo. Negarbinga ir nesąžininga, prisidengiant ES direktyvos įgyvendinimu, pertvarkyti vaiko priežiūros išmokų sistemą. Neprotinga esamos demografinės krizės akivaizdoje spręsti darbo rinkos problemas šeimų sąskaita. Tokia politika tik padidins demografinę krizę. Nei Seimo, nei Vyriausybės sprendimai šiuo metu neskatina nei gimdyt vaikų, nei juos auginti. Tenka apgailestauti, kad gimstamumo skatinimas nėra šios valdžios prioritetas. Ši valdžia sudaro nepalankias socialines ekonomines sąlygas planuoti ir turėti vaikų. Mes randame pusę milijardo eurų keliams platinti vien tam, kad, reikalui esant, pravažiuotų NATO karinė technika, bet sunkiname situaciją auginantiems vaikus.

- Jūs nuolat kritikuojate Vilniaus savivaldybės ir konkrečiai mero Remigijaus Šimašiaus veiksmus. Gal bent čia rastumėt kai ką pozityvaus?

- Per R. Šimašiaus valdymo laikotarpį miesto biudžetas patrigubėjo. Abejoju, ar nors vienas iš mūsų jaučia, kad patrigubėjo, tarkim, atskirų paslaugų kokybė. Vis dar yra didelis darželių ir mokyklų trūkumas. Nepavyksta užbaigti nė vieno reikšmingesnio objekto. Pralaimime net bandydami lygintis su Kaunu. Pradėti STT tyrimai, per kuriuos nuo pareigų nušalinti net 7 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vadovai, irgi šį tą pasako. Jei reiktų pagirti, juokaudamas pasakyčiau, jog Šimašius įrodė pagrindinį politikos teiginį:„Svarbu ne įvykis, o interpretacija". Gera komunikacija vis dar padeda merui išlaikyti tam tikrą elektoratą.

- Ką įvardintumėte didžiausiais pagalbininkais ginant viešąjį interesą?

- Manau, viešo intereso gynėjais turėtume būti mes visi, bet nėra taip lengva atsiriboti nuo savo individualumo ir galvoti valstybiškai. Kartais tenka siūlyti net tokius sprendimus, kurie nėra naudingi tau pačiam, bet visuomenei tikrai naudingi.

Kitas dalykas, žmonės vis dar nesupranta, kas yra viešieji finansai. Mes įsivaizduojame kažkokią mistinę valstybę, į kurią iš kažkur suplaukia pinigai ir atsakingi dėdės ir tetos mums tuos pinigus pagal savo nuotaikas paskirsto. Ne, tai mūsų visų mokesčių forma sumokėti pinigai. Jei už darbuotojus mokesčių nemokėtų darbdavys ir žmogus turėtų iš savo atlygio pats atseikėti tam tikras sumas valstybei, supratimas, kiek tų mokesčių sumokame ir ko galime už tai reikalauti, ateitų akimirksniu. Žmonės tikrai išmoktų reikalauti teisingų sprendimų.

Didžiausi viešo intereso gynėjai ir yra žmonės, kurie supranta šiuos dalykus, kurie visiškai teisėtai reikalauja, kad su jų pinigais būtų elgiamasi tinkamai. Tie, kurie supranta, kad politikai renkami atstovauti liaudžiai kaip samdomi darbuotojai ir kad iš jų privalu reikalauti Lietuvai naudingų sprendimų.

- Imkim konkretų pavyzdį. Kaip į jūsų siūlymą imtis iniciatyvos ir dalyvauti sanatorijos „Pušyno kelias" privatizavime sureagavo sostinės savivaldybė?

- Jokios reakcijos nėra ir, manau, savivaldybė tikrai žino apie visą proceso eigą. Kreipėmės į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti, ar nepažeidžiamas viešasis interesas ir ar planuojamas privatizavimas nėra kažkieno surežisuotas. Reikia suprasti, kad ši sanatorija yra labai svarbi miestui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra puikias reabilitacines paslaugas teikianti įmonė, į kurią norintiems patekti dėl vietų trūkumo tenka laukti net iki pusės metų. Ši sanatorija, esant normaliai vadybai, taip pat galėtų vykdyti ne tik reabilitacinės sanatorijos, bet ir rekreacinės sanatorijos funkcijas.

Antras dalykas, kad ši vieta Verkių regioniniame parke yra ypatingai lankoma ne tik Vilniaus gyventojų, bet ir yra traukos centras turistams iš užsienio. Katalikai atvažiuoja čia užsakomaisiais autobusais ir eina Kryžiaus keliu, kuris driekiasi būtent per šią teritoriją, kurią ketinama privatizuoti.

Trečia, tai yra tiesiog gamtos lopinėlis Vilniuje, kuris nusipelno nebūti užstatytas kotedžais vien dėl to, kad valdžios vyrai ir moterys tyčia nustekeno valstybinę įmonę. Žaliųjų plotų pačiame Vilniuje visgi nėra tiek daug. Vilnius vadinamas žaliausiu miestu vien todėl, kad Vilniaus teritorijai priklauso dideli plotai, taigi priskiriami ir miesto pakraščiuose esantys miškai.

- Jeigu per likusį laiką iki naujų rinkimų „Pušyno kelias" nebus privatizuotas, žadėjot tapęs meru grąžinti šią sanatoriją miestiečiams. Jūs nejuokaujate?

- Nejuokauju. Planuoju dalyvauti rinkimuose, keldamas savo kandidatūrą į Vilniaus mero postą. Jeigu Generalinė prokuratūra sustabdys privatizaciją ir ji neįvyks iki tol, kol pasikeis valdžia, tapęs meru dėčiau visas pastangas, kad sanatorija būtų perduota savivaldybei. Jei nepavyktų susitarti dėl perdavimo, savivaldybė dalyvautų aukcione siekdama ją įsigyti. Vilniaus miesto savivaldybė tikrai pajėgi investuoti pakankamai pinigų ir sutvarkyti sanatoriją, kad ji veiktų pelningai.

- Justinas Marcinkevičius paliko priesaką saugoti lietuvių kalbą, saugoti Lietuvos sienas ir Gedimino pilį. Kaip, jūsų nuomone, mums sekasi vykdyti šituos priesakus?

- Neypatingai sekasi. Nemažai žmonių nori būti madingais, moderniais, jiems patinka žodžiai „pasaulio pilietis", „ES pilietis", „Globali Lietuva"... Jie programuoja, kad mes vis mažiau turėtume kažką išskirtinai lietuviško. Kartais diskusijose, nors man 44-eri, jaučiuosi dinozauru, kai pradedu ginti tautiškumą. Paradoksas, kad mes žavimės ukrainiečiais, tiesiogine prasme kovojančiais už savo kalbą, kultūrą, sienas, tačiau patys neretai elgiamės priešingai. Galimybė žmonėms nevaržomai keliauti ir susipažinti su kitų šalių kultūromis neturi tapti priežastimi jas kopijuoti ir kardinaliai keisti savo gyvenimus. Mus žavi kitų kultūrų unikalumas, bet patys kažkodėl be jokio gailesčio savąjį skubame nutrinti.

- Kodėl šiandien aktualus tautinio identiteto puoselėjimas?

- Man šeima, kalba, kultūra yra nejudinami dalykai, tačiau juo labiau domiuosi istorija, tuo labiau įsitikinu, kad lietuviai šiuo klausimu yra apatiški. Pvz., negaliu atsistebėti lietuvių pakantumu teisingumo ministrės nelojalumui Lietuvos atžvilgiu, nes už LR teisingumo ministrę Eweliną Dovrowolską blogiau turbūt gali būti tik Эвелина Добровольска. Apskritai išskirčiau du tipus žmonių, kuriems aktualus tautinio identiteto puoselėjimas. Vienam iš jų priklauso patriotai, kuriuos tinkamai išauklėjo savišvieta ar gimdytojai, - jiems saugoti savo kultūrą, kalbą, papročius yra įaugę į kraują. Kitai grupei priskirtini tie, kurie susivokė, kad globalistams Lietuva tėra mažytė teritorija, kuriai derėtų pamiršti apie suverenitetą.