respublika.lt

Dėl valdžios sukeltos „krizelės“ rizikuojame likti be pramonės?

(290)
Publikuota: 2022 rugsėjo 26 13:12:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Vitos Jurevičienės, Stasio Žumbio nuotr.

Prieš metus vis dar esantys valdžioje asmenys sugebėjo susipykti su Kinija. Tuomet Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis esą taip siekė „parodyti stuburą", o Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti Aušrinė Armonaitė tikino, kad minėtas konfliktas tėra „krizelė".

 

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas jau tuomet perspėjo, kad šio konflikto pasekmės bus ypač skaudžios, o Taivanas gali „pažadėtąja žeme" ir netapti. Praėjus metams belieka konstatuoti, kad jis buvo teisus.

- Nuo mūsų pirmojo pokalbio apie valdžios žadamus proveržius ekonomikoje prabėgo beveik metai. Kas nors įvyko? - „Respublika" paklausė Kęstučio Černecko.

- Praėjo metai po Lietuvos ir Kinijos diplomatinio konflikto pradžios. Tuomet Lietuvai nutarus steigti Taivano atstovybę Lietuvoje, Kinija ėmėsi ekonominio spaudimo, pradėjo riboti prekių eksportą bei visiškai nutraukė kai kurių prekių importą iš Lietuvos. Visą pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkis kiekvienais metais didino prekybos su Kinija apimtis, o nuo 2018 metų prekybos apimtys su šia šalimi augo po 20-26 proc. kasmet. Minėtas augimas buvo 4 kartus didesnis už Europos Sąjungos bendrą augimo vidurkį. Tai rodė, kad Lietuvos prekybos potencialas su Kinija nėra išsemtas, netgi atvirkščiai - Lietuvos prekyba su Kinija pasiekė įkalnės stadiją: 2019-ais ši prekyba siekė 1,229 mlrd. eurų, 2020-ais - 1,448 mlrd. eurų, o 2021-aisiais nors ir buvo pasiekta 1,8 mlrd. eurų prekybos apimtis, tačiau Lietuvos eksportas dėl Kinijos įvestų apribojimų smuko 27,8 proc. arba 87,88 mln. eurų.

Nepaisant to, ministrė A.Armonaitė pareiškė, kad tai tik „krizelė". Iš Užsienio reikalų ministerijos atstovų girdėjosi replikos, jog prekybos apimtys su Kinija neatitinka jų lūkesčių, o Seimo narys Matas Maldeikis pusmetį „neišlipo" iš TV ekranų tarsi šauklys, skelbiantis naujos Lietuvos vertybinės politikos privalumus. Ministrė A.Armonaitė taip pat verslui piešė greitą ir šviesią ateitį, žadėdama ateisiančias milijardines investicijas, tuoj tuoj Lietuvos eksportuotojams atsiversiančią Taivano rinką ir kad eksporto nuosmukis į Kiniją greit bus pamirštas kaip blogas sapnas. Praėję metai parodė, kad ministrės A.Armonaitės žodžiai į Dangų nenuėjo - į Lietuvą milijardinės investicijos taip ir neplūstelėjo, viltis apie žadėtą steigti Lietuvoje lustų gamybos gamyklą išgaravo kaip rūkas su pirmais Saulės spinduliais, o M.Maldeikio „išdainuoti" Taivano rinkos privalumai dingo tiek ir iš TV ekranų, tiek ir iš spaudos puslapių.

- Kokią realią situaciją turime šiandien?

- Šiandien valdantieji skalambija, kad 2022 metais eksportas į Taivaną išaugo 30 proc. Iš tikrųjų pirmo pusmečio eksporto apimtys išaugo 27,6 proc. arba 3,129 mln. eurų, lyginant su 2021-ais metais. Dedant titanines eksporto skatinimo pastangas, 2022 metais per pirmą pusmetį Lietuvos eksportas į Taivaną pasiekė 14,46 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu visiškai be jokios paramos, politinių rietenų aptalžytas Lietuvos eksportas į Kiniją pasiekė 31,4 mln. eurų apimtį. Jei žvilgtelsime į geriausius Lietuvos istorijoje eksportuotojų laikus, 2020-ais metais į Kiniją Lietuvos eksportas sudarė 315,77 mln. eurų, į Taivaną - 9,9 mln. eurų arba beveik 32 kartus mažiau! Akivaizdu, kad valdantieji skaičius visuomenei pateikia taip, kaip jiems yra palankiau, nuslėpdami tikrąją situaciją. Lietuvos verslas, dėl politikų eskaluoto diplomatinio konflikto su Kinija, iki metų pabaigos neteks mažų mažiausiai 340 mln. eurų tiesioginių pajamų, o iš prekybos su Taivanu gaus papildomai tik 9,9 mln. eurų. Konflikto su Kinija kaina yra akivaizdi. Su kiekvienais metais ji tik didės.

- Kokie turėtų būti valdančiųjų veiksmai?

- Civilizuotame pasaulyje, kuriame vyrauja vertybinė politikos kultūra, ministrė A.Armonaitė turėtų drąsiai ir iškelta galva pateikti atsistatydinimo pareiškimą, o M.Maldeikis, užuot verkšlenęs, kad negali išgyventi iš Seimo nario algos, turėtų padėti Seimo nario mandatą ant stalo. Lietuvos eksportas į Kiniją nėra visiškai sustojęs - daugiausiai eksportuojami baldai, elektros įranga, optika, lazeriai, medicinos, chirurgijos prietaisai, bet lietuviškų maisto produktų Kinija visiškai nebeperka. Apmaudu yra tai, kad tiek Europos Sąjungos šalių, tiek JAV eksporto apimtys 2020-2022 metais į Kiniją augo, o Lietuvos verslininkai liko prie suskilusios geldos. Pamėgtą valdančiųjų posakį, jog verslas turi įsivertinti rizikas kur vystyti verslą, teisingiau būtų perfrazuoti į tai, jog ir verslas turi įsivertinti rizikas rinkimuose balsuodamas už partijas bei jų atstovus.

- Ir tarsi šito būtų maža, supuolė naujos nelaimės?

- Tikrai taip. Kinijos krizę 2022-ais prigesino karas Ukrainoje bei prasidėjusi energetikos krizė. Augantys infliacijos rodikliai tiesiogiai mažino įmonių konkurencingumą, didėjo gamybos savikaina, eksportas ėmė šlubuoti. Lietuvos verslą užgriuvo nauji iššūkiai.

Pirmieji elektros energijos kainų augimo pokyčiai buvo pastebimi dar 2021metų ketvirtame ketvirtyje. Toliau, prasidėjus karui Ukrainoje, energetinė krizė tik didėjo. Tiek pati infliacija, tiek energetinės kainos skirtingose šalyse buvo skirtingos. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos bendrijos šalimis, jos pasiekė neregėtas aukštumas. Vertinant ir išaugusias degalų kainas, prekių transportavimo sąnaudos taip pat drastiškai išaugo. Pavyzdžiui, jei 2019 metų ketvirtame ketvirtyje 40 pėdų konteinerio kaina transportuojant prekes į Aziją siekė 2 200-2500 JAV dolerių, tai 2021 metų antrame ketvirtyje už tokias transportavimo paslaugas buvo prašoma ir 18000 JAV dolerių. Net jei karas artimiausiu metu pasibaigtų, energetinė krizė tikrai neišsisems. Tad jei energetinės krizės požymiai buvo juntami 2021 metų ketvirtame ketvirtyje, kyla klausimas, kodėl, praėjus beveik metams, Lietuvos Vyriausybė vis dar nėra parengusi priemonių verslui?

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, linkusi skaičiuoti svetimus pinigus, teigia, kad verslas per metus uždirbo 10 mlrd. eurų pelno ir turi sukaupęs užtektinai lašinių, iš ko esą galės išgyventi ir energetinės krizės laikotarpį. Bet juk G.Skaistė nežino, kiek metų tęsis ši krizė, kiek ji bus gili, ir, matyt, neskaičiuoja, kad naujiems investuotojams Lietuvos rinka, su vienomis aukščiausių energetinių išteklių kainomis bei rekordine infliacija, visoje Europos Sąjungos bendrijoje nebus labai patraukli. Jau dabar pramonės atstovai kalba apie sniego gniūžtę, kuomet įmonės neteks eksporto rinkų, ims mažinti gamybos apimtis, o kartu mažinti ir darbo vietas. Tiesiog kai sąskaitos už dujas padidėjo 8 kartus, o elektros sąnaudos išaugo daugiau negu 7 kartus, įmonių gaminamos produkcijos savikaina smarkiai padidėjo ir prekės tapo per daug brangiomis. „Lifosa", „Achema", „Grigeo", „Rokiškio sūris" - tai tik kelios įmonės iš ilgo sąrašo, kurios sustabdė, apribojo arba visai nutraukė kai kurių produktų gamybą.

- Ar dar ne vėlu taisyti situaciją?

- Sniego gniūžtė jau pradėjo riedėti, o Vyriausybė toliau tyli ir apsimeta, kad viskas gerai. Verslas nėra pajėgus be Vyriausybės išspręsti energetinės krizės mestus iššūkius, o Vyriausybė be verslo nepajėgi projektuoti tolesnes vystymosi raidos perspektyvas. Tad Vyriausybė turėtų būti labai suinteresuota ieškoti būdų, kaip padėti verslui išgyventi krizę. Pirmiausia verslas turėtų būti skatinamas lengvatiniais kreditais įsirengti alternatyvios energijos gamybos šaltinius, įgyvendinti rekonstrukcijas, leidžiančias įmonėms sumažinti elektros energijos suvartojimą išlaikant gamybos apimtis. Paraleliai turėtų būti liberalizuojamos ir supaprastinamos biurokratinės procedūros, kurios dabar kartais užsitęsia ir iki pusmečio.

Elementarus pavyzdys: jei įmonėje yra naudojami seni liuminescenciniai šviestuvai, per metus jai elektra kainuoja apie 160 000 eurų. Pakeitusi seną apšvietimą į energiją taupantį LED apšvietimą, įmonė mokėtų apie 50 000 eurų per metus. Tokiai rekonstrukcijai įgyvendinti prireiktų iki 130 000 eurų. Ir tokia investicija įmonei atsipirktų per vienerius metus, o per penkerių metų laikotarpį įmonės elektros sąnaudos sumažėtų apie 0,42 mln. EUR. Tik yra keli „bet". Norint pasiekti tokį rezultatą, pirma tam reikia turėti lėšų.

Antra, turėti galimybes įgyvendinti tokio pobūdžio projektus. Esant skaidriai ir aiškiai metodikai, kokius energetinius tikslus įmonės turėtų pasiekti, Vyriausybė galėtų remti tokio pobūdžio projektų įgyvendinimą, suteikiant įmonėms garantijas dėl tokių projektų įgyvendinimui reikalingų finansinių išteklių gavimo, prisiimti palūkanų kompensavimo naštą užtikrinant galimybę grąžinti įmonėms suteiktas lėšas dalimis per trijų ar penkerių metų laikotarpį. Kaip valdyti atsiradusius energetinius iššūkius būdų yra ir daugiau, šis tik vienas iš jų.

Ar Vyriausybė ir Seimas kartu su verslu ieškos kelių, kaip įveikti iškilusias problemas, ir rūpinsis savo šalies ūkiu, o kartu ir visų žmonių gerove, ar liks nuošalyje, palikdami verslą dar vienam išlikimo scenarijui, o patys bus linkę labiau rūpintis žolės legalizavimo įstatymu, Seimo narių atlyginimų kėlimu ar baudžiamojo kodekso pakeitimais, kurių pagrindu poros prieš pradėdamos mylėtis turės kaupti aiškius įrodymus, jog tai daro abipusiu sutikimu, pamatysime artimiausioje ateityje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
190
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (290)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s