Seimo malonės dviratininkai gali nesulauktinuotraukos (12)

2020 vasario mėn. 21 d. 07:00:11 Perskaitė 1200

Atšilus orams į miestų gatves greitai pasipils dviratininkai. Dažnai perėjose nenulipantys nuo dviračių gyventojai nebenori būti įstatymų pažeidėjais, todėl reikalauja panaikinti draudimą per perėjas važiuoti dviračiu. Esą daugelis ir taip įstatymo nesilaiko. Seime jau kovo mėnesį gali būti svarstomas toks pasiūlymas. Kokių dar siūlymų gali sulaukti Seimas iš įstatymų laikytis nenorinčių gyventojų?

 

Pagal dabar galiojantį įstatymą, prieš perėją dviratininkas turi nulipti nuo savo transporto priemonės ir dviratį per pėsčiųjų perėją varytis. Tačiau retas šios įstatymo nuostatos laikosi. Todėl dviratininkai surašė Seimui peticiją, kurioje reikalavo atsisakyti šviesą atspindinčių liemenių dienos metu bei draudimo važiuoti per perėjas. Dabar Seimui pateiktame siūlyme numatyta leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas įpareigojant dviratininką sustoti ir praleisti automobilius.

Vienas iš tokio siūlymo argumentų - faktas, kad dviratininkai praktikoje įstatymo vis tiek nesilaiko. Pasirodo, buvo netgi atlikta dviratininkų apklausa, kuri rodo, kad Vilniuje ir Kaune 90 proc. apklaustų dviratininkų važinėja per pėsčiųjų perėjas, Klaipėdoje - 97 proc., Panevėžyje - 92 proc., o Alytuje net 100 proc.

Išeitų, kad jeigu įstatymo dviratininkai nesilaiko, jį reikia sušvelninti? Kažin, ar išgirdę apie tai greitį viršyti mėgstantys vairuotojai nepareikalaus ir jiems panaikinti baudas už įstatymo nesilaikymą. O prie varo įkaušę sėsti linkę gal pateiks Seimui peticiją didinti leistinų promilių kraujyje kiekį.

Dviratininkams aktualų įstatymo projektą parengė Dainius Kepenis, o kad šis patektų į Seimo salę, pasirašė dar 16 Seimo narių. „Vakaro žinioms“ susisiekus su keliais iš jų paaiškėjo, kad ir patys parlamentarai dviratininkų norą važinėti per perėjas vertina skeptiškai. Kai kurie pasirašė „iš idėjos“, o kiti - tik dėl skaičiaus.

Seime palaikymo nedaug


Dviratininkų siūlymus Seime analizavo suburta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis „Vakaro žinioms“ sakė, kad grupėje buvo nutarta atsisakyti idėjos leisti dviratininkams važiuoti per perėjas. „Esu turėjęs darbo grupę su dviratininkais. Joje svarstėme klausimą dėl liemenių ir važiavimo per perėją. Darbo grupė nusprendė neteikti šio įstatymo projekto, prioritetą teikėme liemenių klausimui. Dėl perėjų, įvertinus saugumo situaciją, galbūt dar būtų per anksti“, - sakė Seimo narys.

Jis patikino siūlęs kolegai D.Kepeniui neteikti minėtos įstatymo pataisos, tačiau vis tiek prie jos pasirašė. „Pasirašiau. Seime bus pateikimas ir diskusija. Procesas gali užtrukti ir metus... Šis siūlymas remiasi kitų šalių praktika. Diskusija yra galima, nors aš nesu didelis jos šalininkas“, - paaiškino Seimo narys.

Jis įsitikinęs, kad įstatymas keičiamas ne todėl, kad dviratininkai jo nesilaiko: „Ne dėl to. Įstatymo nesilaikymas nėra motyvas jį keisti. Lietuvoje yra automatizuota visuomenė, kuri kenčia nuo per didelės taršos, kamščių. Tai yra problema, todėl svarstytini visi dviratininkų komforto variantai. Kalbu ne tik apie dviračių takus, bet ir daugybę kitų sprendimų. Vienas iš jų - galimybė važiuoti per perėją. Tai yra verta dėmesio diskusija, tačiau nebūtinai šie sprendimai bus priimti.“

Ėmė abejoti

Prie įstatymo pasirašęs parlamentaras Mindaugas Puidokas, bendraudamas su „Vakaro žiniomis“, ėmė abejoti, ar priėmė teisingą sprendimą, paremdamas siūlymą. Jis sakė vadovavęsis argumentu, jog dabartinė įstatymo nuostata kai kuriais atvejais gali pasirodyti perteklinė: „Kai kelyje nėra nei vieno automobilio ir dviratininkai vis tiek turi nulipti nuo dviračio prieš perėją, dabartinė tvarka tampa pertekline saugumo priemone. Manau, svarbiausia - kad eismas būtų saugus. Dėl pataisos dar turi būti diskutuojama, ją turi įvertinti Vyriausybė, specialistai, kitos tarnybos. Dar neaišku, ar pataisa būtų priimta tokia, kokia siūloma dabar.“

Tačiau jį susimąstyti verčia faktas, kad dviratininkai ir dabar nesilaiko jiems numatytų įstatymų. Jis neatmeta tikimybės, kad siūlymas Seime susijęs ir su artėjančiais rinkimais. „Įstatymai turi vadovautis protingumo kriterijais ir neprasilenkti su realia situacija. Žinoma, nėra gerai, kai didžioji dalis dviratininkų ir dabar nesilaiko įstatymo normos. Gal tai rodo, kad norma prasilenkia su protingumo kriterijais. Turime siekti saugaus eismo, tačiau įstatymas neturi būti keičiamas tam, kad pataikautume tai visuomenės grupei. Tikiuosi, kad naujos įstatymo normos, jeigu ji būtų priimta, dviratininkai laikytųsi“, - sakė M.Puidokas.

Nepritarė iš karto


O štai Seimo narė Vanda Kravčionok nė neslėpė to, jog naujiems siūlymams nepritaria. Prie projekto ji pasirašė tik iš kolegiškumo: „Aš nelabai pritariu, bet reikalingas tam tikras Seimo narių parašų skaičius, kad būtų galima įstatymą pateikti, prašė, tai ir pasirašiau. Sakėme, kad siūlymas „šiaip sau“, bet parėmėme, kaip kolegai.“

Seimo narė sako matanti, kad dviratininkai ir dabar kelyje elgiasi neatsakingai. „Jie ir dabar važiuoja kaip nori ir kur nori. Nemanau, kad įstatymas pagerins situaciją. Siūlymas orientuotas į dviratininkus, bet ne į vairuotojus. Jeigu dviratininkai važinėja atsakingai, jiems ir dabar nekyla nepatogumų. O jeigu neatsakingai - naujos pataisos nepadės išvengti piktnaudžiavimų“, - sakė Seimo narė.

Ji sako, kad Seimas turi užtikrinti demokratiją. Todėl net ir tokie siūlymai turi teisę būti išklausyti. „Tegul žmogus pristato, išsako savo argumentus. Tokia demokratija. Jeigu dauguma nuspręs, kad tokia tvarka yra gera, siūlymas bus priimtas. Taip jau yra, ką padarysi“, - sakė V.Kravčionok.

O jei ir išgėrę mėgstantys važinėti vairuotojai norės Seime diskusijos dėl aukštesnės leistinos promilių normos, pagal demokratinius principus ir jų siūlymą Seimui reikėtų svarstyti? „Na, čia nepalyginami dalykai. Kiekvienas turi savo supratimą. Negalima sakyti, kad bet kokį siūlymą galima pateikti Seimui. Žinoma, rašyti žmonės gali. Į priėmimus ateina dar ne su tokiomis idėjomis. Ypač, kai pilnatis ateina. Bet tie siūlymai „nepraeina“. Gal ir šitas „nepraeis“, - svarstė Seimo narė.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net