Šansas iš Rusijos pareikalauti atsakomybės

„Gavome svarbią žinią, kad, atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos lietuvių tautos dalies, genocidą. Tokiu būdu pripažinta, kad dalyvavimas Sovietų Sąjungos represijose prieš reikšmingą lietuvių tautos dalį gali būti laikomas genocidu. Toks sovietų represijų įvertinimas tarptautiniame teisme ypač svarbus ne tik įvykdyto nusikaltimo aukoms, tačiau ir Lietuvos visuomenei“, - taip Strasbūro teismo sprendimą įvertino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Kad sprendimas yra svarbus, pritarė ir istorikas A.Kasparavičius. Tiesa, jis patarė per anksti nedžiūgauti.

„Šis sprendimas - tik pirmas toks atvejis, todėl išvadas daryti neskubėčiau. Tačiau pirmines išvadas daryti galima, nes atsiveria tam tikra perspektyva išplėsti genocido sąvokos turinį ir jį taikyti kai kurioms sovietinio laikotarpio represijoms, vykdytoms ne tik SSRS, bet ir vadintose „liaudies respublikose“ - Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir t.t. O kalbant apie Lietuvą - žmonės, patyrę represijas, galės teikti tam tikrus ieškinius EŽTT, reikalaujant kompensacijų iš represijų vykdytojų. Ir dar vienas aspektas, kuris, tiesa, labiau politinis bei moralinis - tie nusikaltimai, vykdyti SSRS jėgos struktūrų, patenka į Genocido konvencijos apibrėžtį su visomis iš to išplaukiančiomis juridinėmis pasekmėmis.

Tačiau, kaip jau minėjau, visas šitas išvadas iš vieno sprendimo daryti dar ankstoka, nes bus dar ne viena kolizija. Kadangi labai susikerta daugybės valstybių interesai ir daug kas priklausys nuo to, kaip pasiskirstys pasaulyje jėgų pusiausvyra. Mat tarptautinė teisė dažniausiai nukopijuoja tą jėgų pusiausvyrą. O pusiausvyra gali labai keistis“, - „Vakaro žinioms“ dėstė A.Kasparavičius.

Istorikas svarstė, kad įmanomas net toks variantas: jei nebeliko gyvų kai kurių aukų budelių, jų artimieji galės atsakomybės reikalauti iš Rusijos, kaip SSRS teisių bei pareigų perėmėjos.

„Tiesa, nemanau, kad Rusija tenkintų tokius reikalavimus ar net juos priimtų. Tačiau galbūt atsiras galimybė kreiptis į tarptautinius teismus. Tai irgi labai reliatyvu, nes, kaip sakiau, visai neaišku, kaip persidėlios jėgų pusiausvyra. Galiu tik paminėti, kad JAV Genocido konvenciją ratifikavo tik 1988 m., nors konvencija priimta po Antrojo pasaulinio karo. Panaši situacija yra ir su kitomis šalimis, nes nėra vieningo požiūrio į tai, kas yra genocidas.

Pavyzdžiui, Jungtinės Tautos Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijos vykdytus nusikaltimus prieš armėnus yra pripažinusios genocidu. Šiuo metu konvenciją pripažįsta apie 120-130 valstybių. Tačiau iš jų tik keliolika tepripažįsta armėnų genocido faktą. Todėl ir sakau, kad naujausias EŽTT sprendimas dėl partizanų genocido dar nesuponuoja paties fakto. Pavyzdžiui, Prancūzija pripažįsta armėnų genocidą, JAV Senatas tokią iniciatyvą blokavo. Yra armėnų genocido faktas, tačiau viena jį pripažįsta, kita ne, o trečia, tokia, kaip Lietuva, to fakto net nesvarstė, tarsi jai tai būtų nesvarbu. Nusišalino nuo šio klausimo“, - konstatavo dr. A.Kasparavičius.

Faktai

EŽTT paskelbė, kad penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, jog jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri neva neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.

Atmetus pareiškėjo prašymą, EŽTT sprendimas, priimtas 2019 m. kovo 12 d. byloje „Drėlingas prieš Lietuvą“, tapo galutiniu 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nebegali būti skundžiamas. 2019 m. kovo 12 d. EŽTT pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus - A.Ramanauską-Vanagą ir jo sutuoktinę B.Mažeikaitę-Vandą. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S.Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė savo teiginį, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės dalis“.