respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Reta profesija: Gedimino kalno šienpjovysnuotraukos

2013 birželio mėn. 30 d. 17:48:21
Jūratė KILIULIENĖ

Gedimino kalną šturmuoja ne tik turistai. Į svarbiausią Vilniaus simbolį kasdien kopia ir jį tvarkantis Jurijus Pavlovskis. Vyro pareiga - rūpintis, kad Gedimino kalnas neužželtų žole. Dirbdamas išskirtinėje vietoje Jurijus ir pats jaučiasi išskirtinis. Ko vertas vien sostinės vaizdas, kuris kasdien atsiveria jam prieš akis. Tokio savo darbo vietoje neturi net prezidentė.

×
nuotr. 3 nuotr.
Statūs Gedimino kalno šlaitai - sunkiausias išbandymas Vilniaus šienpjoviams


Šienpjovių, kuriems pasiduoda pats Gedimino kalnas, Vilniuje vos du. Jurijus skaičiuoja trečius darbo šioje vietoje metus, tad jau laiko save tikru asu. O pradžioje buvo visko. Po pirmų ant kalno praleistų metų vyras net manė, kad ši tarnyba - ne jam.

Kaip kalnų ožys

Ankstyvą metą sveikindamasis su „Respublikos“ žurnalistais Gedimino kalno viršūnėje J.Pavlovskis jau buvo permirkęs prakaitu ir nuo kojų iki galvos aplipęs žolės dulkėmis. Darbą pradėjęs pusę šešių ryto, vyras džiaugėsi įveikęs beveik visą dienos normą. Mat kuo saulė aukštyn, tuo darbas sunkyn. Paprastai jau dešimtą valandą saulė šienpjovius nugena į papėdę.

Jurijaus darbo įrankis - benzininė žoliapjovė. Nors ji sveria per 20 kilogramų, vyras aukštyn žemyn laksto vikriai ir greitai. Kaip kalnų ožys, pats mėgsta pajuokauti. Šienauti stataus kalno šlaitus visai kas kita nei paprastą veją. Jurijui niekas nedėstė šios profesijos subtilybių, jis galėjo mokytis tik iš savo klaidų.

„Kai pradėjau dirbti, skaudėdavo visą kūną. Bet paskui išmokau žoliapjovę laikyti tokiu kampu, kad rankos ir stuburas kuo mažiau pavargtų. Labiausiai kentėjo kojos, ypač blauzdų raumenys. Aš nebuvau pratęs laipioti kalnais, o čia visą dieną reikėjo tą daryti - nepataikai atsistoti, ir griūni, pėdos slysta, sunku išsilaikyti. Paskui nusipirkau futbolo batus, galvoju, jei futbolininkai su jais neslysta, tiks ir man. Tai man ir išgelbėjo kojas“, - pasakojo šienpjovys.

Jurijus dirba toje kalno pusėje, kurioje yra įrengtas keltuvas. Tačiau keltis juo vyrui dar neteko. Niekas nedraudžia, bet nenori užkliūti Gedimino kalno svečiams ar švaresnį darbą dirbantiems jo darbuotojams - gal ims ir pasipiktins žmogaus su žoliapjove ir benzino bakeliu draugija? O kad iš papėdėje esančio sandėlio greičiau pasiektų šienaujamus plotus, jis pasirūpino asmeniniu „keltuvu“ - į kalno apačią juosiančią aukštą sieną atrėmė kopėčias ir su visu savo bagažu laipioja jomis. „Ekskursijoms aplink kalną neturiu laiko. Saulė labai greitai kyla, o darbo padaryti reikia daug“, - kodėl jo darbe svarbi kiekviena minutė, paaiškino vyras.

Kur pažiūri - Vilnius

„Dirbti šitoje vietoje man garbė. Tik žmonės kažkodėl to nesupranta. Kai pasakau, kad šienauju Gedimino kalną, jie užjaučia, kad labai sunku. Nesiginčiju, tikrai sunku, bet reikia ir sunkius darbus kažkam dirbti“, - dėstė J.Pavlovskis.

Vyras neslėpė, kad jo alga truputį didesnė nei kolegų šienpjovių - už sudėtingas darbo sąlygas yra mokamas priedas. Tačiau ne pinigai jį atviliojo ant Gedimino kalno. Kai Lietuvos nacionaliniame muziejuje - už kalno priežiūrą atsakinga būtent ši institucija - kiemsarge dirbusi Jurijaus motina užsiminė, kad reikalingas padėjėjas ilgamečiam šienpjoviui, jis nutarė pabandyti. „Kodėl? Nuo kalno aukštai matyti“, - juokėsi Jurijus.

Jam niekada nenusibosta grožėtis Vilniaus panorama. Nuostabus vaizdas atperka su šienaujamos teritorijos specifika susijusius sunkumus. O pati Gedimino pilis dar laukia J.Pavlovskio vizito. Lankėsi joje tik būdamas vaikas, gal dėl to ir legendą apie Vilniaus įkūrimą ir Gedimino sapną yra šiek tiek primiršęs.

„Pažadėjau žmoną nusivesti į pilį. Su darbo pažymėjimu mane įleis nemokamai. Man patinka lipti ant kalno. Kai žmogus per savo išeigines ar atostogas apie darbą stengiasi net negalvoti, kad nesusigadintų nuotaikos, man keista. Aš savo darbą mėgstu“, - tikino vyras.

Vilniečio vertas darbas


42 metų Jurijus - trečios kartos vilnietis. Šiame mieste gimė ir jis, ir abu jo tėvai, ir močiutė. Apie Vilnių jis galėtų daug ką papasakoti. Bet tik ne tai, kas išguldyta turistiniuose lankstinukuose ar istorijos vadovėliuose, o ką girdėjo iš savo artimųjų lūpų.

J.Pavlovskiui pažįstamas ir tas Vilnius, kurio šiandien jau nebėra. Nuo Gedimino kalno aukštumų jis akimis dažnai susiranda su jo šeimos istorija susijusias vietas. Pavyzdžiui, vieta, kurioje stovėjo jo senelės namas, dabar neatpažįstamai pasikeitusi - neliko ne tik namo, bet ir gatvės. Vilniečiui įdomu, kas vyksta su miestu, kaip praeitis užleidžia vietą dabarčiai.

Naujas kalno rūbas

Jurijus džiaugiasi, kad valdžia pagaliau atkreipė dėmesį į Gedimino kalną - jis pradėtas tvarkyti. Pavasarį buvo nukirstas paskutinis klevas, todėl dabar kalnas stūkso plikas, koks ir buvo Gedimino bei vėlesniais laikais. Klevo lapai, gulę ant šlaitų, nepraleido drėgmės ir šviesos, todėl buvo prasidėjęs pavojingas kalno irimo procesas.

„Aš ne specialistas, bet vis tiek mačiau, kad kalnui jau buvo labai blogai. Aplink kiekvieną medį buvo plika, be žolės žemė, ji slinko. Kartais net koją būdavo baisu pastatyti, - pasakojo Jurijus. - Džiaugiuosi, kad nukirto medžius. Dabar matosi ir pats kalnas, ir pilis. Daug gražiau dabar. O man lengviau dirbti. Rudenį būdavo labai sunku susidoroti su lapais. Grėbi ir grėbi, o jų vis yra“.

Tvarkomas kalnas reikalauja ir naujų šienpjovio įgūdžių. Labiausiai erozijos paveiktus šlaitus jau dengia speciali tvirtinamoji medžiaga, kuri prilaiko biriuosius sluoksnius. J.Pavlovskis pastebėjo, kad pro ją besikalanti žolė kitokia - tankesnė, standesnė nei ankstesnis kalno rūbas. Ją šienauti sunkiau.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BOMBA: Afganistane žuvo 17 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti, kai mečetėje Rytų Afganistane penktadienio pamaldų metu buvo detonuota bomba.
  • KELYJE: praėjusią parą, spalio 17-ąją, Lietuvos keliuose policija užregistravo 87 eismo įvykius, 10 eismo įvykių metu buvo sužeista 14 žmonių; žuvo 53 metų pėsčiasis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +9 +11 C

 

+9 +11 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +16 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s