Renovacijos mitai. Kas gyventojams neduoda ramybės?

„Didžioji dalis neigiamai į renovaciją žiūrinčių žmonių - tie, kurie nėra asmeniškai susidūrę su renovacija, gyvenantys neatnaujintuose senuose daugiabučiuose. Neramumus tarp jų kelia informacijos trūkumas, iš kurio kyla įvairūs mitai, kuriuos perima ir kiti daugiabučių gyventojai. Vis dėlto šios situacijos išvengtume, jeigu visi žinotų, kur ir kada reikia kreiptis į atsakingus asmenis ar institucijas“, - teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Sovietinis palikimas išstovės ilgiau už naujus daugiabučius

Senų daugiabučių gyventojai dažnai tiki, kad jų gyvenamasis namas yra tvaresnis už atnaujintą ar naujos statybos. Vis dėlto jie pamiršta, kad, nesvarbu, kokiame name gyvena, juo reikia reguliariai rūpintis, tačiau daugiau dėmesio reikia skirti seniems daugiabučiams. Žinoma, juos galima sutvarkyti kosmetinio remonto pagalba, tačiau tai tik laikinas sprendimas, kuris neišspręs energinių problemų.

Lengviausia spręsti po vieną problemą, tačiau sutvarkius ją, teks eiti prie kitos - pamatų, sienų, stogo, vamzdynų ir t.t., kadangi visos namo konstrukcijos dėvisi ir neužtikrina geriausių rezultatų. Kompleksinė renovacija suteikia galimybę atnaujinti viską vienu metu.

Prasčiausia kokybė už aukščiausią kainą

Dažnas daugiabučio gyventojas to nežino, tačiau visos renovacijai naudojamos medžiagos privalo būti sertifikuotos. Esminiai reikalavimai statybos produktams: turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus bei higienos normas - negali būti naudojamos medžiagos, kurios yra uždraustos Europos Sąjungoje, taip pat jie turi būti mechaniškai patvarūs. Medžiagoms yra nustatyti ir energinio efektyvumo bei aplinkosauginiai reikalavimai.

Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos atestuotos įmonės „Sistela“ rinkos duomenų pagrindu sudarytais statybos darbų ir resursų skaičiuojamųjų kainų kainynais.

Remiantis renovacijos rinkos tendencijų analize, BETA pastebi, kad daugiabučių namų atnaujinimo projektų statybos darbų kainos vidutiniškai yra mažesnės už skaičiuojamą rinkos kainų vidurkį. Investiciniame plane nurodyta suma yra maksimali. Galutinė kaina dažnai būna mažesnė, nei planuota.

Investicijos, kurios neatsipirks

Investicijų atsiperkamumas ir renovacijos nauda neturėtų būti matuojama tik pinigais - svarbu nepamiršti tokių rodiklių kaip gyvenimo kokybės gerėjimas bei teigiamas poveikis sveikatai ir klimato kaitos mažinimui.

Renovuotuose daugiabučiuose šilumos poreikis sumažėja vidutiniškai 50-60 proc., o sumažėjusios sąskaitos padeda atpirkti išlaidas. Finansinę naudą taip pat teikia nepriklausomybė nuo kintančių šiluminės energijos kainų ir padidėjęs būsto likvidumas.

Atsakingų asmenų už kokybišką darbą nerasi

Po renovacijos pastebėjus nekokybiškai atliktus darbus ar klaidas, garantinio laikotarpio metu, už jas pagal Civilinio kodekso numatytą tvarką atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.

Kuris iš jų yra atsakingas už broką priklauso nuo to, dėl kurio kaltės atsirado statybos defektų. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme išdėstytomis nuostatomis, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis negu 5 metai matomų darbų, 10 metų paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) bei 20 metų, jeigu buvo nustatyta, kad šiose detalėse yra tyčia paslėptų defektų.

Pasitikėjimas auga

Nors renovacijos mitai yra viena labiausiai aptarinėjamų temų, Lietuvos gyventojai renovaciją vertina vis palankiau - 77 proc. žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m., esant tinkamoms aplinkybėms dalyvautų savo pastato atnaujinimo procesuose. Tai 15 proc. daugiau nei pernai.

„Nuolat ieškome būdų, kaip Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą vykdyti dar sklandžiau. Siekiame, kad programos dalyviai kuo greičiau galėtų pajusti geresnę gyvenimo kokybę bei džiaugiamės, kad gyventojai tai įvertina“, - sako V. Serbenta.

Užs. 83

Reklama: stogulinija.lt