3 nuotr.Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarus Civilinės sąjungos projektui, klausimas dėl homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo greitai grįš į Seimo posėdžių salę. Panašu, kad rinkėjai akylai stebės procesą. Seimui jau išsiųstas piliečių laiškas, kuriame gyventojai prašo tokiais klausimais rengti referendumą. Nepritarimą planuojamam projektui jau pareiškė ir Bažnyčia.
Nors visuomenė nepritaria Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymų projektams, Seime žmonių balso niekas neklauso. Dar neseniai buvo atliktos apklausos, kurios parodė, kad gyventojai nepritaria tokiems siūlymams, o klausimus dėl homoseksualių šeimų įteisinimo norėtų spręsti patys referendumo metu. Rugpjūtį paskelbtuose „Vilmorus" apklausos rezultatuose nurodoma, kad visiška mažuma arba tik 6,4 proc. apklaustųjų visiškai pritaria Civilinės sąjungos projektui. Daugiau nei pusė arba 54 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nepritaria šiam siūlymui. 13,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad greičiau pritaria, 14,2 proc., kad greičiau nepritaria, o 11,7 proc., kad neturi nuomonės. Tad greičiau arba visiškai naujam įstatymo projektui nepritaria dauguma - 68,2 proc. apklaustųjų, greičiau arba visiškai pritaria 20,1 proc.
Paklausti, kas turėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo, respondentai mažiausiai norėtų šį sprendimą patikėti Seimui, kaip tai dabar apibrėžta Civilinės sąjungos projekte. Tam pritartų tik 14 proc. respondentų. Daugiausia - 57,7 proc. - nurodė, kad dėl to turėtų apsispręsti visuomenė, balsuodama referendume dėl Konstitucijos pataisos. 28,3 proc. nurodė, kad neturi nuomonės.
Kreipėsi į Seimą
Šiuos rezultatus parlamentui ką tik priminė aktyvūs piliečiai, kreipęsi į Seimo narius, prašydami inicijuoti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo. Kreipimąsi pasirašė Liudvika Meškauskaitė, Zita Šličytė, Živilė Advilonienė, Ramūnas Aušrotas, Vytautas Budnikas, Alvydas Jokūbaitis, Diana Karvelienė ir kiti visuomenėje žinomi žmonės.
„Šiuo pareiškimu norime priminti LR Seimo nariams, jog prieš trisdešimt metų Lietuvos žmonės, priimdami LR Konstituciją, sutarė ir dėl šeimos sampratos. Ir tai jie padarė referendumo būdu. Todėl jei jau norima ją keisti, būtina tai daryti ta pačia - referendumo - forma. 2020 m. spalį, išrinkus Seimą, tauta nesuteikė jam mandato keisti Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą paprasto įstatymo būdu" - sakė teisininkas Ramūnas Aušrotas.
Prašo inicijuoti referendumą
Kreipimosi autoriai įsitikinę, kad priėmus Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bus siekiama teisminiu keliu šeima pripažinti ir asmenis, sudariusius civilinę sąjungą: „Be to, Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas sudarys prielaidas suinteresuotiems asmenims reikalauti, jog tos pačios lyties partneriui būtų suteikta ir tėvų valdžia, motyvuojant siekiu apsaugoti vaiko interesus ir (ar) siūlant nediskriminuoti skirtingos lyties asmenų šeimos tėvystės atžvilgiu."
Pareiškimą pasirašę žinomi visuomenėje asmenys primena, jog Konstitucija įtvirtina prigimtinę šeimos sampratą. „Prigimtinis šeimos instituto pobūdis Konstitucijoje pasireiškia tuo, kad šeima kuriama tarp vyro ir moters ne tik santuokos, bet ir tėvystės bei motinystės būdu. Prigimtinį šeimos instituto pobūdį, grindžiamą vyro ir moters papildomumo bei monogamijos principais, pripažino ir LR Konstitucinis Teismas savo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime", - teigiama pranešime.
Todėl Seimo prašoma inicijuoti privalomą referendumą, kuriame žmonės nuspręstų, ar nori pakeisti Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. „Jei Seimo nariai atidėtų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą ir inicijuotų privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos keitimo, tokiu būdu būtų galima išspręsti ir Civilinės sąjungos konkuravimo su Konstitucija klausimą, aiškiai numatant vienos lyties asmenų bendro gyvenimo formai suteikiamų teisių pobūdį ir apimtį", - teigia pareiškimą pasirašę asmenys.
Nepritaria ir Bažnyčia
Seimui nepaisant visuomenės nuomonės, kritiškai civilinės sąjungos įteisinimą vertina ir Bažnyčios atstovai. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sako, kad toks įstatymo projektas yra nepriimtinas. „Bažnyčia moko, kad šeima gali būti laikoma tai, kas tiesiogiai kyla iš moters ir vyro ryšio. Be to, ji pabrėžia teisę į laisvę nei vieno žmogaus neversti laikyti šeima to, kas ja negalėtų būti laikoma dėl dorovinių įsitikinimų. Šiandien nesiginčijama, kad abipusiu įsipareigojimu grindžiama vyro ir moters sąjunga bei iš jos gimstantys vaikai yra šeima. Tačiau grėsmė šio požiūrio laisvei kiltų tada, jei Seimas priimtų Civilinės sąjungos įstatymą. Tada didžioji dalis visuomenės būtų teisiškai įpareigota priimti jai svetimą šeimos sampratą", - Bažnyčios mokymą priminė K.Kėvalas.
Arkivyskupas paneigia tai, kad neva civilinių sąjungų sampratą inspiravo pats popiežius Pranciškus: „Tiesa ta, kad rezonansą sukėlusiame interviu popiežius kalbėjo ne apie civilines sąjungas, bet apie civilinio sugyvenimo įstatymą. O tai ne tas pats, kas civilinė sąjunga. Seime buvo priimtas svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektas, kalbantis apie susitarimą dėl bendro gyvenimo, nekuriant šeimos santykių. Tai yra atsiliepimas į popiežiaus pasiūlymą rasti civilinio sugyvenimo įstatymą žmonėms, kurie dėl kokių nors priežasčių negali kurti šeimos santykių".
