5 nuotr.Šiais metais apie 75 proc. moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose mokysis rusų kalbos. Nes ją pasirinko antrąja užsienio kalba. Tačau švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė prognozuoja, kad ateityje mokiniai vis rečiau pasirinks rusų kalbą ir daugiau mokysis vokiečių bei prancūzų kalbų. Kodėl mažės rusų kalbos reikšmė ir ką apie tai mano Lietuvos rusakalbiai?
Mokytojų perteklius
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, rusų kalbos poreikis šalies mokyklose po truputį mažėja. Maždaug prieš dešimtmetį šią kalbą kaip antrąją rinkosi 79 proc. moksleivų. Dabar šis skaičius sumažėjęs 4-5 proc. Tačiau vokiečių ir prancūzų kalbų populiarumas iki šiol išlieka visiškai nedidelis. Vokiečių kalbą kaip antrąją kalbą renkasi 16 proc. moksleivių, o prancūzų kalbą - kiek daugiau nei 6 proc.
Skiriasi ir užsienio kalbų mokytojų skaičiai. Prancūzų kalbą dėsto 200 pedagogų, vokiečių - 400, o rusų kalbos moko net 1000 mokytojų. Toks rusų kalbos specialistų skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl mokyklose rusų kalba vis dar labai populiari. Mat savo laiku aukštosiose mokyklose gal net per gausiai ruoštiems rusų kalbos ir literatūros specialistams reikia užtikrinti etatus. Kai kuriose mokyklose jie net persikvalifikavo į tikybos mokytojus. Tikimasi, kad rusų kalbos paklausa automatiškai sumažės, kai rusų kalbos specialistai, atėję dirbti į mokyklas prieš 20-35 metus, palaipsniui išeis į pensiją. ŠMSM duomenimis, 87 proc. rusistų yra vyresni nei 51metų. 36 proc. yra virš 61 metų amžiaus.
Kita vertus, kaip elgtis mažoms provincijos mokykloms, kuriose moksleiviai vis vien turi būti mokomi antrosios užsienio kalbos? Jei provincijos mokyklai sunku surasti net lituanistą, matematiką, tai ką jau kalbėti apie vokiečių ar prancūzų kalbų specialistą. O rusų kalbos žinovą vis vien lengviau rasti. Kadangi rusų kalbos pedagogų šalyje paruošta daugiau nei vokiečių ar prancūzų, jų lengviau rasti ir šalies provincijoje. Be to, dauguma suaugusių šalies piliečių vis dar supranta rusų kalbą, todėl gali padėti savo vaikams.
Kalba sunkiai atsiejama nuo politikos. Tarybiniai pionieriai nenorėjo mokytis „vokiečių fašistų" kalbos. Tarpukario Vilnijos krašto mokyklose buvo nepageidaujama lietuvių kalba. Kijevo mokyklos nuo Rugsėjo 1-osios atsisakė rusų kalbos. Kazachstano ir Azerbaidžano prezidentai, galimai paveikti karo Ukrainoje, tarpusavyje jau nekalba rusiškai. Nors abu tą kalbą moka puikiai. Kai kurie mūsų veikėjai taip pat kalba, jog visiškai pakaktų, jei Lietuvoje rusų kalbą mokėtų tik apie kelis tūkstančius piliečių, dirbančių kontržvalgyboje, kariuomenėje, Užsienio reikalų ministerijoje ir t.t.
Užkliuvo ir A.Puškinas
Rusų kultūros centro direktorė Natalija Kapočė, girdėdama tokias kalbas, neslepia nuostabos: „Į tokį siūlymą (mokyklose atsisakyti rusų kalbos, - aut. past.) žiūriu labai neigiamai. Gal fašizmu to dar negali pavadinti, bet į tą pusę jau einama. Mes, Lietuvos rusai, esame gimę Lietuvoje, mūsų tėvynė yra Lietuva, bet prieisime prie to, kad reikės išmesti iš čia rusus? Iš pradžių išmesime rusus, po to išmesime baltarusius, nes Baltarusija yra bloga, o po to - ką dar išmesime? Mes savo rate pasikalbame, kad neturime, kur važiuoti, čia mūsų tėvynė. Negi sekantis žingsnis po rusų kalbos pašalinimo iš mokyklų bus ištremti pačius rusus?
Griežtai neigiamai vertinu kalbas, kad mokyklose nereikia rusų kalbos, bet ir Seime, ir interneto portaluose tokių kalbų pasigirsta. Kaune panaikino Aleksandro Puškino vardo mokyklos pavadinimą. A.Puškinas prie ko? Kada buvo A.Puškinas, o kada - Vladimiras Putinas? Istorijoje daug painiavos, vertinant asmenybes. Poetas Josifas Brodskis (1940-1996) buvo imperialistas, bet gavo Nobelio premiją. Ištremtas iš Rusijos, mirė Amerikoje, o palaidotas Venecijoje (Italija).
Moksleiviai patys renkasi rusų kalbą. Jeigu niekas nenorės jos mokyti, ji savaime išnyks iš mokyklų, bet tai neturi įvykti prievarta.
Kaip politikai apskritai gali taip kalbėti? Tai savotiškas populizmas. Tai ne tik mano nuomonė, bet ir mano pažįstamų. Kuo kalta kalba? Ji egzistuoja tūkstančius metų! Lietuvių ir rusų kalbos išeina iš tos pačios indoeuropiečių šaknies. Kai aš studijavau rusų kalbą, mums liepdavo įsigilinti į lietuvių, nes abi kalbos kilusios iš vieno lizdo. Suprantu, kad situacija dabar bjauri. Bet yra ir daug ukrainiečių, kurių gimtoji kalba - rusų, iš Charkovo ypač. Ką jiems daryti?"
Sunkus istorinis metas
Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, vertėjas Vitalijus Asovskis taip buvo sunerimęs: „Aišku, lietuvių ir rusų bendra istorija nėra lengva, pažįstu daug lietuvių, kurių giminės buvo ištremti, kurie iškentė baisius dalykus, bet negalime gyventi su neapykanta. Tai nevaisinga. Kryptis - į ateitį. Tai, kas buvo tarp tėvų, neturi apspręsti vaikų gyvenimų. Tarp mano draugų absoliučiai nebuvo jokių skirstymų pagal tautybes. Buvau kultūrizmo treneris, o sovietiniais laikais ši sporto šaka nebuvo labai mėgiama. Mano sportinėje kompanijoje buvo ir lietuvių, ir lenkų, ir žydų, ir rusų. Galėjome ir pajuokauti. Kaip ir apie armėnų radiją, apie rusus yra milijonai anekdotų ir daugumą jų pasakodavo patys rusai.
Nesame vienodi, bet ir kaimynai už buto sienos nėra su manimi vienodi, tačiau gyvenu su jais taikingai daugiau nei 40 metų. Negalvoju, kad dabar yra daug meilės tarp lietuvių ir rusų, bet manau, kad tai dirbtina. Nemanau, kad mokyklose reikia atsisakyti rusų kalbos. Rusų kalba gali ir bus naudinga verslo ryšiams, teisėsaugoje, kultūroje. Mūsų kultūra yra vienos bangos, jei didelę bangą įsivaizduojame, kuri apima visą šitą Europos dalį. O rusai visada gerbė lietuvių literatūrą ir kiną. Toks žmogus kaip Donatas Banionis buvo nacionalinis didvyris. Buvo toks anekdotas - eina Leonidas Brežnevas su D.Banioniu, o žmonės klausia: kas čia toks eina šalia D.Banionio? Lietuva visada buvo pavyzdys, kaip geriau galima gyventi. Kai kažkada gyvenau Maskvoje, teko girdėti sakant: šią vasarą važiuoju į Europą - į Palangą."
Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius RUDYS:
Mano nuomone, rusų kalba objektyviai yra užsienio kalba. Tai objektyviai yra kalba, kuria galima susikalbėti su 300 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tai ir Rusijos Federacijoje, ir visose buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose gyvenantys žmonės. Taip pat yra nemažai žmonių, kurie išvažiavo iš buvusios Tarybų Sąjungos ir gyvena Vakarų valstybėse. Taip pat dalis žmonių iš tarybinio soclagerio šalių moka rusų kalbą ir ja gali naudotis. Rusų kalba gali būti laisvai pasirenkama kaip užsienio kalba, nes tai yra laisvas mokinio ir jo tėvų pasirinkimas. Keista, kad kai kurie liberalūs apžvalgininkai, kurie propaguoja laisvę kaip neabejotiną žmogaus teisę, nori šiuo rusų kalbos atveju atimti iš mokinio ir jo tėvų laisvo apsisprendimo teisę.
Pasakyčiau, jog reikia išimti rusų kalbą iš šalies mokyklų kaip visų mokymo programos disciplinų dėstymui, mokymui skirtą kalbą. Mokyklose reikia mokyti valstybine lietuvių kalba, o rusų kalbą palikti kaip užsienio kalbą. Išimtis galėtų būti tik pradinės klasės, jei vaikai ateina iš kitakalbių šeimų. O lenkų, rusų, baltarusių, žydų, karaimų, latvių kalbų būtų galima mokytis kaip pasirenkamos papildomos disciplinos. Tačiau tik ten, kur yra didesnė vienos ar kitos tautos žmonių koncentracija. Taip būtų nepažeisti laisvės ir demokratijos principai, tačiau būtų daug daugiau pasiekta nei rusų kalbą mokyklose uždraudžiant. Latviai šitaip ir daro. Nenaudoja rusų kalbos programinių disciplinų dėstymui, bet laikosi koncepcijos, jog rusų kalba yra užsienio kalba, todėl dėstoma kaip užsienio kalba".
