1 nuotr.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė mano, kad šiuo metu nėra tikslinga numatyti atskirą specializaciją prokurorams darbui su seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis prieš vaikus. Tuo metu Seimo valdančiųjų ir opozicijos nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Šią savaitę opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime posėdyje dalyvavusi generalinė prokurorė N. Grunskienė teigė, kad 2012 m. generalinio prokuroro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis baudžiamajame procese buvo nustatytos prokurorų specializacijos. Anot jos, remiantis šiomis rekomendacijomis, visose prokuratūrose buvo paskirti specializuoti prokurorai dirbti išskirtinai tik su nepilnamečių bylomis.
Tiesa, generalinė prokurorė, atsakinėdama į opozicijos atstovų klausimus, teigė, kad atskira prokurorų specializacija, tiriant seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, nebūtų tikslinga.
„Atskira specializacija dirbti išskirtinai tik su seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis nėra numatyta ir, mūsų manymu, nėra tikslinga, nes įvertinus prokurorų skaičių, kasmet pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo ir visų kitų nusikalstamų veikų skaičių santykį, nebūtų užtikrintas tolygus darbo krūvių paskirstymas prokurorams“, – pažymėjo N. Grunskienė.
Anot jos, dalis prokurorų dalyvauja mokymuose, seminaruose apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, tokių nusikaltimų tyrimus.
Dėmesys psichologams svarbesnis
Eltos kalbintas valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė didelės problemos dėl to, kad šiuo metu prokuratūroje nėra specializacijos darbui su seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylose, nemato.
„Prokurorai tuos kursus (dėl seksualinio smurto prieš vaikus tyrimų – ELTA) lankė, tai nežinau, ar čia būtų esminis dalykas, kad reikėtų juos surašyti į atskirą sąrašą. Nemanau. Negirdėjau problemos, kad tos bylos komplikuotųsi, kad prokurorai neturėtų pakankamai kompetencijų toje srityje“, – komentavo J. Razma.
Konservatoriaus manymu, diskutuoti apie prokurorų specializaciją minimose bylose galima, tačiau, anot jo, būtina atsižvelgti į užsienio valstybių patirtis.
„Galima diskutuoti apie tai, pažiūrėti, kaip yra kitose šalyse, jeigu kažkur tokia specializacija jau labai formaliai buvo įvesta, ar tai davė kažkokių pliusų. Žodžiu, galima diskutuoti“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Vis dėlto J. Razma akcentavo manantis, kad seksualinio smurto prieš vaikus bylose verčiau reikėtų didesnį dėmesį skirti vaikų apklausose ir kitose teisinio proceso epizoduose dalyvaujančių psichologų ruošime, jų kompetencijų tobulinime.
„Jie, mano supratimu, yra svarbiausi proceso dalyviai. Kai vyksta vaiko apklausa, svarbu, kaip jie geba prokurorų klausimus išversti į vaiko kalbą, kaip jie geba padėti suprasti, buvo ar nebuvo tas seksualinis nusikaltimas. Psichologų išvados yra labai reikšmingos. (...) Jeigu kalbame apie visus to proceso dalyvius, kur reikėtų skirti dėmesį, tai siūlyčiau pažiūrėti į psichologų situaciją“, – pabrėžė J. Razma.
Visas pasaulis eina specializacijos link
Opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ parlamente šią savaitę pateikė siūlymą, kad seksualinio smurto prieš vaikus bylose jiems būtų skirti specializuoti advokatai, finansuojama psichologinė pagalba.
Anot šios frakcijos atstovo Vytauto Bako, specializacija darbui bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikais būtina ne tik advokatams, bet ir prokurorams.
„Reikėtų akcentuoti žmonių, dirbančių su vaikais, specialų rengimą, ar tai būtų psichologai, ar tai būtų pareigūnai – visas pasaulis eina link tokios specializacijos.
Kiek žinau, policija jau turi tokią specializaciją, dalis pareigūnų nukreipiami dirbti tyrimuose su vaikais, tai aišku, kad prokurorai turės tą problemą spręsti, tuo net neabejoju“, – Eltai sakė V. Bakas.
Parlamentaras sakė suprantantis generalinės prokurorės N. Grunskienės argumentus, kad papildoma specializacija prokurorams šiuo metu būtų sunkiai įgyvendinama dėl prokurorų, dėl lėšų trūkumo prokuratūroje. Vis dėlto, anot V. Bako, imtis pokyčių, siekiant geresnio vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, interesų gynimo, būtina.
Jis užsiminė, kad pačiai prokuratūrai nepriėmus dėl to sprendimų, teks parlamente imtis minėtą specializaciją numatančių teisės aktų pataisų.
„Taip, prokuratūros bendras finansavimas yra problema, tai yra politinės valios klausimas, prokurorė yra teisi, bet kartu prokuratūra turi sudėlioti prioritetus. Jeigu, kalbant apie tokio pobūdžio nusikaltimus, tai yra vienas didžiausių prioritetų, tai prokuratūros, jos vadovai turi galvoti apie specializaciją. (...)
Kad prokuratūra turėtų specializuotis dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus tyrimams, tuo neabejoju. Jeigu ne, gali tekti siūlyti keisti įstatymus“, – dėstė V. Bakas.
Tyrimų statistika
Prokuratūros duomenimis, 2020 m. buvo pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, 2021 metais – 223 ikiteisminiai tyrimai, 2022 metais – 199 ikiteisminiai tyrimai.
Kaip šią savaitę Seime pasakojo N. Grunskienė, ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinio išnaudojimo prieš vaikus trumpėja, nors maždaug pusė jų trunka ilgiau nei pusmetį.
„Vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė dėl seksualinio vaikų išnaudojimo 2020 metais vidutiniškai buvo 267 kalendorinės dienos, 2021 metais – 245 kalendorinės dienos, 2022 metais – 197 kalendorinės dienos. Šių ikiteisminių tyrimų, baigtų iki šešių mėnesių, dalis sudaro 54,8 proc. visų šios kategorijos ikiteisminių tyrimų“, – pasakojo N. Grunskienė.
Anot jos, iš viso 2022 metais dėl vaikų seksualinio išnaudojimo užregistruotos 247 nusikalstamos veikos, ištirtos 343 nusikalstamos veikos, nutrauktas tyrimas dėl 139 veikų.
