respublika.lt

Profesorius Povilas GYLYS: Šiandien Lietuvoje klesti idiokratija (I)

(256)
Publikuota: 2022 gegužės 29 21:20:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Povilas Gylys. Eltos nuotr.

Tik tada, kai svetimšalių batalionai laisvai perėjo Lietuvos sieną, valdžia šiek tiek pajudino pilkąsias ląsteles. Tik tada, kai Rusija pradėjo žiaurų karą Ukrainoje, valdžia kiek sunerimo, nes iš tikrųjų nei valstybės, nei jos piliečių saugumu nebuvo kaip reikiant pasirūpinta, nors kasmet VSD oriai skelbdavo grėsmes, kylančias nacionaliniam saugumui. Profesorius Povilas GYLYS, net nebūdamas žvalgybininkas, prieš gerą dešimtmetį išrikiavo visas tokias grėsmes, t.y. septynis neginkluoto valstybės naikinimo būdus, kurie laikui bėgant tik gilėjo, tapo ryškesni. Kai kuriuos iš jų ir aptarsime šiame pašnekesyje.

 

- Sakykite, profesoriau, kuo gi skiriasi lietuvis nacionalistas nuo ukrainiečių nacionalisto?

- Žmonės pratę kalbėti neišsiaiškinę sąvokų ir tada ginčai vyksta ne dėl esmės, o dėl to, kad žmonės skirtingai supranta tą patį žodį. Sakysim, dabar Vakaruose madinga nacionalizmą smerkti. Potekstė tokia, kad nacionalistas yra šovinistas, nacistas ir t.t., - nors tai nėra tiesa, - nacionalistas yra patriotas. Tarptautinis žodis „nacionalistas" reiškia tautininką. Aš, pavyzdžiui, esu tautininkas plačiąja šio žodžio prasme. Patriotas, nacionalistas yra žmogus, kuris rūpinasi savo tauta, jos interesais, jos išlikimu, kitaip sakant, tai yra normalus žmogus. Šimtus metų žmonės, bent jau iškilūs žmonės, gyveno patriotizmo dvasia. Arba nacionalizmo dvasia. Kas kita kiti du žodžiai - šovinizmas ir nacizmas. Jeigu aš, sakysim, lietuvis, ir smerkčiau žydus ar paniekinančiai žiūrėčiau į kitą tautą ar tautas, aš būčiau šovinistas, o jeigu dar būčiau linkęs į kitos tautos atstovų naikinimą, būčiau nacis, - ačiū Dievui, toks nesu. Esu tautininkas, patriotas, nacionalistas.

- Lietuvoje su panieka žiūrintys į rusus laikomi patriotais...

- Ne, jie yra šovinistai. Tai man visiškai nepriimtina. Tai yra necivilizuota, nekultūringa ir, svarbiausia, mūsų tautai labai pavojinga.

- Kodėl?

- Tai neatitinka mūsų gyvybinio intereso išlikti. Kai pradedi niekinti kitus, tie kiti pradeda niekinti tave, tavo tautą, o jeigu tie kiti yra dar ir didesni, ir stipresni, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Atsakiau?

- Neatsakėt dėl nacionalistų skirtumo.

- Ukrainos patriotas, kuris gina savo šalį, savo tautą, yra patriotas, nacionalistas, ukrainietis tautininkas, kitaip sakant, toks, kaip aš. Tarp mūsų nėra jokio skirtumo.

- Ar jūs neklystate? Ką tik matėme uolų konservatorių Seime, susipakavusį į Ukrainos vėliavą, ką tik gėrėjomės, kaip Seimas buvo sužydėjęs vyšyvankos raštais ir spalvomis, tad palyginkime, ką girdime iš „aukščiau" apie lietuvių nacionalistus: jie vadinami fašistais, naciais, vatnikais, proputinistais ir net ne Lietuvos žmonėmis... Tai kodėl politikai entuziastingai puošiasi ukrainietiškai, o lietuvius nacionalistus gatavi vos ne denacifikuoti?

- Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pas mus prasidėjo isterija. O isterija bei jos kurstymas yra patikrintas tautų, visuomenių manipuliavimo būdas. Pirminė emocija tam tikru laipsniu buvo suprantama ir pateisinama - palaikyti besiginančią pusę reikia, bet kai tu, lietuvis, paneigi tautinės savisaugos instinktą, tu peržengi ribą, tu nebegini savo tautos. Tu gali palaikyti kitą ir likdamas savimi. Jeigu matai, kaip mūsų valdžia - nuo prezidento iki valdančiosios koalicijos žmonių - apsirengia vyšyvankomis (nors nesu matęs jų, ypač jaunosios kartos, vilkint lietuvių tautiniais drabužiais), supranti, kad tai yra tautinio imunodeficito sindromas. Kas tai yra? Kai organizmas praranda galimybę gintis nuo visokių svetimybių ir negalavimų. Jis tampa neatsparus užkrėtimams ir yra naikinamas ligų. Su tauta lygiai tas pats: jeigu tauta praranda savimonę, noriau demonstruoja kitų šalių, tegu ir broliškų, simbolius negu savus, tai vienareikšmiškai yra imunodeficito sindromas. Vadinasi, tai yra tautos nykimo požymis, vadinasi, tauta nyksta. Ir tame procese viešai dalyvauja vadinamasis elitas...

- Ką liudija premjerės, Seimo pirmininkės ir prezidento pasirinkimas Šeimos dieną minėti ne su šeimomis, bet į jų statusą besiveržiančia LGBT? Ar valdžios laikysena nerodo, kad ji pasirinkusi tautos baigtinumą.

- Taip, tiesa, vienalyčių šeimų propagandistai palaiko biologinį tautos bergždumą. Tai irgi yra tautinio imunodeficito sindromo atmaina, nes tautos išlikimui būtina ir biologinė tąsa. Ta proga visų tų, kurie neigia mokslą, ir konkrečiai akademiko fiziko Artūro Žukausko norėčiau paklausti, ar žmogus biologine prasme yra žinduolis? Jeigu jie pritartų, kad žmogus biologine prasme žinduolis, tai galbūt jiems turėtume paaiškinti penktos šeštos klasės biologijos kursą, kuriame išdėstyta, kaip žinduoliai dauginasi. Mes, akademike A.Žukauskai, biologiškai esame žinduoliai ir niekur nuo to nepabėgsime.

- Kokį valdžios santykį su valstybe charakterizuoja tautinio imuniteto stygius ar net vakuumas? Gal valstybė laikoma verslo projektu?

- Aš nuolat feisbuke keliu įžeidžius klausimus (ten esu aštresnis negu gyvenime), pvz., viešas inteligentiškas įžeidimas prezidentui, Seimo pirmininkei, premjerei: kas yra valstybė?

- Tautos namai?

- Galima ir taip sakyti, bet svarbiausia tuose namuose - ne materialumas. Gedimino pilis yra mūsų tautos simbolis, bet jis, būdamas geresnės ar blogesnės būklės, pabuvojo prie įvairių valdžių, prie visokių valstybių: ir po Žečpospolitos padalijimo, kai netekome valstybingumo, ir kai mus engė carinė Rusija, ir tarybinės, ir lenkų okupacijos laikais. O valstybė, turėdama materialinius simbolius - vėliavą, herbą, pilį, - yra dvasinis darinys. Dar kartą sakau: daiktai išliks, bet šitos tautos gali nelikti. Ir išliks ar ne, priklauso nuo to, ar mes dvasioje suprantame tautos, kaip bendruomenės, kurią jungia kalba, papročiai, tradicijos, tikėjimas, idėją ir ar esame linkę ją palaikyti. Galima metaforiškai pasakyti, kad valstybė yra dvasiniai namai, kad erdvė, kurioje dar yra lietuviškumo, yra mūsų, lietuvių, namai, bet tai nebus visas apibrėžimas...

- O jeigu be metaforų?

- Iki šiol XXI a. žmonės negali apibrėžti esminių sąvokų ir vis ginčijasi, kas yra valstybė. Nors, pvz., jau Tomo Akviniečio, beje, krikščionybės ideologo, buvo pasakyta, kad valstybė yra bendruomenė, kurią jungia bendrų klausimų sprendimas ir bendrų poreikių tenkinimas. Žodis „bendrų" čia yra pamatinis. Pradėkime nuo pilies. Kada žmonės suprato, kad pavieniui nuo priešo neapsigins, ėmėsi dėl saugumo bendromis jėgomis statyti pilis. Polis - graikiškai miestas, o politika yra tos pilies arba miesto valdymas. Taigi valstybė kilusi iš bendrojo saugumo poreikio, kitaip sakant, iš bendros viešosios gėrybės, o kita bendra gėrybė yra ta, kad bendrai galime apsiginti nuo priešų, jei pasistatome pilį ant kalno ar uolos. Valstybė yra bendruomenė su savo sukurtomis institucijomis, kuri sprendžia bendrus klausimus, kuria bendrąjį gėrį. Valstybė pagal apibrėžimą yra asociacija žmonių, solidarių žmonių, per prievartą arba savanoriškai (tas galioja per visą žmonijos istoriją) kuriančių bendrąjį gėrį - saugumą, teisingumą, viešąją tvarką. Taip, valstybė ir šiandien turi prievartos monopolį, bet yra ir geroji, pozityvioji jos pusė: valstybė gali telkti, vienyti kviesti efektyviai atlikti savo saugumo, teisingumo realizavimo, tvarkos palaikymo misiją. Pakartosiu, ar prezidentas žino tokį apibrėžimą?

- Negi manote, kad žinodami valstybės esmę valdantieji elgtųsi kitaip?

- Manau, kad taip. Jei mokėtume tiksliai apibrėžti, kas yra valstybė, jos turėtume daugiau. Nors ir nelabai žinodami, žmonės vis tiek išgyvena, jie intuityviai jaučia, kad kažkas mūsų valstybėje ne taip. Jie nusivylę valstybės aparatu, t.y. prezidentu, Seimo pirmininke, premjere, Seimu, mato, kad jie neatlieka prisiimtos misijos, todėl protestuoja emigruodami arba nedalyvaudami demokratiniame valdžios formavimo procese, kuriame, pvz., islandai dalyvauja gal 700 metų. Islandija man ir šiandien yra valstybės, apgynusios savo ekonomiką per 2008-2009 metų ekonominę krizę, pavyzdys. Prisimenat, kai Islandijoje vyko puodų ir keptuvių sukilimas, t.y., kai į gatves išėjo moterys su rakandais ir ėmė juos daužyti, protestuodamos prieš valdžios ketinimus paklusti bankų plėšikavimui, taip atkovodamos Islandijos valstybei dalį suvereniteto. Islandai spręs, sakė jos, kam ką atiduoti, o ne kokia nors tarptautinė korporacija, reikalaujanti atiduoti skolą, susidariusią piktnaudžiaujant islandų pasitikėjimu. Na, o Lietuvoje šiandien turime beviltišką valdžią, šiandien Lietuvoje klesti „idiokratija".

- Ką reiškia „idiokratija"?

- Norite, kad paaiškinčiau, ką reiškia „idioto" sąvoka? Ji nereiškia, kad žmogus yra itin ribotų protinių sugebėjimų arba medicininis kvailys, - nuo senovės graikų idiotu vadintas žmogus, kuris užsidaro savo asmeninių interesų kiaute ir nesupranta viešųjų arba respublikos (lot. res publica - viešas reikalas) interesų. Pagal antikos išminčius idiotu laikytinas žmogus, kuriam rūpi šaukštai, pagalvės ir pan., o ne bendrasis gėris. Žinoma, turime rūpintis ir šaukštais, ir pagalvėmis, ir kėdėmis, stalais, bet negalime pamiršti, kad yra ir bendrųjų reikalų.

Vakarų civilizacija žlunga būtent dėl to, kad joje vyrauja individualistinė liberalizmo ideologija. Liberalai yra organizuoti idiotai, liberalai negali būti valstybininkai dėl to, kad frazė „liberalas valstybininkas" yra oksimoronas. Žodžiu, bendrojo gėrio nesuvokiantys idiotai šiandien dominuoja Lietuvos viešojoje erdvėje. Dėl to ir vadinu šitą sistemą „idiokratija", tai yra idiotų valdymu.

- Skaičiau jus brėžiant aiškią valdžios kritikos ir niekinimo ribą. Ar ta riba dabar nėra nusitrynusi?

- Paaiškinsiu. Jeigu esi sąžiningas, protingas pilietis, turi kritikuoti valdžią, pagrįsdamas savo kritiką argumentais. Aš, buvęs valdžioje, galiu patvirtinti, kad efektyvi kritika nepraeina pro ausis, na, o totali panieka yra destruktyvi, blokuojanti dialogo galimybę. Niekinama valdžia ilgainiui tampa niekinga valdžia, ji užtrenkia mums duris ir langus ir ima daryti ką nori. Tai nekonstruktyvu, konstruktyvu yra kritikuoti.

- Bet jeigu kritika - kaip žirniai sienon, jeigu gęsta paskutinė viltis pramušti šitą sieną? Tokiu atveju vilties vietą paprastai ir užima panieka, argi ne?

- Tada jau sprendžiasi valdžios ir net valstybės likimas per konfliktus, masines demonstracijas, perversmus, revoliucijas ir pan. Vienaip ar kitaip, pasaulio tvarka visuomet kinta, o mūsų laikais, galima sakyti, Vakaruose bręsta sprogimas dėl švabų ir sorošų korporacijų pasaulio netvarumo, - kokia forma jis įvyks, niekas nežino. Tam turės įtakos ir ne vienu aspektu pasižymintis karas Ukrainoje. Čia ne vien tik Ukrainos interesų gynimas, čia yra ir Vakarų karas su Rusijos Federacija. Vasarą, kai Kinija įjungs pagreitį Taivano konflikte, pasaulis atsidurs specifinio Trečiojo pasaulinio karo lauke, nors, tiesą sakant, jau dabar, kai 40 šalių susivienijo prieš Rusiją, galime manyti jį tokį esant.

(Pokalbio tęsinys - kitame numeryje)

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (256)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s