respublika.lt
 

Prof. R.Jasinavičius: Pirmūnai mūsų šalyje laimės neranda

2016 rugsėjo mėn. 19 d. 08:14:01
Vladas VAICEKAUSKAS

 

×
nuotr. 1 nuotr.
Pirmūnai mūsų šalyje laimės neranda. Eltos nuotr.

 

- Kodėl net labai geras mokymasis mokyklose ir universitetuose negarantuoja pajamų oriai gyventi?

- Pridėsiu: iškiliausi pirmūnai, „moksliukai“ mūsų šalyje retai tampa sėkmės sulaukiančiais ir laimingais piliečiais!, - sako profesorius Rimvydas Jasinavičius.

- Valstybė nežino, kaip elgtis su talentingiausiais savo vaikais?

- Valstybei vunderkindai mažai rūpi. Valstybė tūkstančius gabių jaunuolių laisva ranka perleidžia kitoms valstybėms, o štai Izraelis tempia savus namo. Mūsų valstybė per 26 Nepriklausomybės metus nesukūrė motyvų ir sąlygų, kad gabiausieji liktų Lietuvoje.

- Kodėl versle dominuoja ne „moksliukai“, o penketukininkai?

- Penketukininkai, akademines žinias įsisavinę patenkinamais pažymiais, yra ryžtingesni, apsukresni ir efektyvesni savo profesinėje veikloje, greičiau perkanda verslo, rinkos užkulisius. Tai labai aktyvūs, rizikuoti linkę žmonės. Kito kelio, kaip įsitvirtinti versle ir gyvenime, jie neturi. Jų gabumai atsiskleidžia būtent versle.

- „Moksliukai“ daugiau linkę į akademinius sluoksnius?

- Taip, tai tarsi užprogramuoti mokslui žmonės. Jie vėliau tampa institutų, kolegijų, universitetų dėstytojais, mokslinių įstaigų tyrėjais.

- Rinkai specialistus daugiausia rengia akademinės veiklos teoretikai?

- Deja, taip pas mus susiklostė.

- Vadinasi, mes rengiame žalius, praktikos stokojančius specialistus? Viščiukus, kurie turi darbe išmokti savarankiškai vaikščioti?

- O verslui reikia, kad absolventas iš karto kibtų į darbą ir generuotų pridėtinę vertę. Verslas negali laukti, kol, kaip sakėte, viščiukas išmoks vaikščioti ir prisišlifuos, generuodamas išlaidas. Iš čia ir kyla verslininkų nepasitenkinimas.

- Profesoriau, ar mes apskritai turime sukūrę vakarietiško tipo švietimo sistemą?

- Įsivaizduojame, kad tokią sistemą esame sukūrę. Daug ką įsivaizduojame.

- Pavyzdžiui...

- Įsivaizduojame, kad gyvename demokratinėje valstybėje, kad turime laisvus, visiems piliečiams lygius, nė vienai grupei neprivilegijuotus rinkimus, įsivaizduojame, kad Seimą valdyti gali šoumenas, Žemės ūkio ministeriją - bibliotekininkas, Ūkio ministeriją - mokytojas, jei partija palieptų, koks nors buhalteris be sąžinės graužimo užimtų chirurgo vietą...

- Brrr... O jei surimtėtume?

- Normali švietimo sistema, jei tokią turėtume, į visumą, vienos kraujotakos sistemą, sujungtų vaikų darželius, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo mokyklas, kolegijas, universitetus. Dabar kiekviena švietimo grandis gyvena atskirą savo gyvenimą. Turime daug daug uždarų daržinėlių.

- Bet ar galime turėti normalią sistemą, jei ją nuolat krečia reformos?

- Lietuva apskritai gyvena nesibaigiančių reformų gyvenimą. „Kas adyna, vis nauja navyna“, - rašė Strazdelis. Moksleivis, kol baigia mokyklą, vidutiniškai pergyvena 5-6 didesnes ar mažesnes reformas. Universitetai atsparesni, universitetų nepastumdysi, bet mokyklos atsiduria stumdomų vagonėlių situacijoje. Normali, vakarietiška švietimo sistema užtikrina stabilų, pilną savarankiškos kūrybos moksleivių ir mokytojų gyvenimą. Ten nėra stresinės būsenos - o kas gi bus rytoj...

- Neturėdami stabilios, gerai finansuojamos švietimo sistemos ir tūpčiojame vietoje. Ar yra kokia nors padoresnė išeitis?

- Švietimą reikia įstatymais ir veiksmais paversti prioritetine šaka, o mokyklą - svarbiausia valstybės įstaiga. Švietimui reikia skirti ne 4,4 proc. BVP, o dvigubai ir daugiau proc. BPV. Švietimo sistemos negalima maitinti arbatiniu šaukšteliu.

- Valdžia turi aiškiai sudėlioti, ko ir kiek jai reikia iš švietimo sistemos?

- Valdžia turi būti investicinės veiklos užsakovė ir tam reikalui skirti pakankamai pinigų. Visa kita sukurs pati mokykla, pati kolegija ir universitetas. Reikia nurodyti visaverčio lavinimo tikslus ir artėjimo prie jų matavimų kriterijus. Tik tada reikiamą mokymo ir ugdymo turinį sukurs kompetentingi švietimo įstaigų vadovai ir talentingi pedagogai. Ne instrukcijos, ne ministerijos, ne Seimas ir ne Vyriausybė, kaip kad sakote jūs.

- Valdžia dabar blūdinėja nuo vieno stulpo prie kito?

- Valdžia pavojingai nesuvokia, kad valstybės ir tautos ateitį kuria mokykla, o ne laikinas ministras, ne instrukcija ir ne potvarkiai. Visa žmonijos civilizacija pastatyta ant kokybiško švietimo ir produktyvaus mokslo pamatų. Tikrą tautų ramybę, pažangą, klestėjimą gali garantuoti tik humanizuotas, harmonizuotas, išlavintas pasaulis. Valstybių kariniai dariniai, kaip įsitikinome, to nepajėgūs užtikrinti. Tai supranta žymiausių valstybių vadovai, diplomatai, mokslo žmonės - jie siekia eiti derybų, bendradarbiavimo, pagarbos, civilizacijos stiprinimo, o ne naikinimo keliu. Žinoma, šautuvėlių savigynai reikia turėti. Bet kai valstybėje neliks žmonių ir turto, nebus ir ko ginti.

- Švietimo sistemos pagrindus jau XIX amžiaus antroje pusėje padėjo tuometinis Vokietijos kancleris Otas fon Bismarkas?

- Būtent.

- Kodėl jam taip parūpo švietimo reikalai?

- Todėl, kad XIX amžiaus pradžioje Vokietija buvo ekonomiškai silpniausia valstybė, nors turėjo žemės turtų - didelius anglies ir metalų rūdos išteklius. Vokietija nebuvo sukūrusi savo pramonės, savo stiprios armijos, neturėjo užsienio kolonijų, 98 proc. jos gyventojų buvo mažaraščiai ir daugiausia dirbo smulkiuose žemės ūkiuose, sukurdami labai menkutį ekonominį produktą.

- Visas jėgas Otas fon Bismarkas metė būtent švietimui?

- Jis sukūrė švietimo sistemą, kuri ištraukė žmones iš kaimų į miestus, užtikrino ten pajamingesnį darbą ir geresnį būstą, suteikė jiems nemokamą mokymą, paragino mokyti ir savo vaikus. Oto fon Bismarko sukurta švietimo sistema rengė specialistus pramonei, žemės ūkiui, tarnautojus - valstybės įstaigoms, kareivius - kariuomenei. Krutėjo visi valstybės pašaliai, Vokietija stiprėjo valandomis. Vokietijos, kaip sparčiausiai besivystančios valstybės, prestižas išaugo didžiųjų valstybių akyse, su ja imta skaitytis ir ją vertinti.

- O Lietuvoje...


- Kalbant rimtai, atmetus tautos pažangą, Lietuvoje švietimo sistemos tiksluose ir uždaviniuose nėra akcentuota investicinės grąžos svarba. Lietuvoje švietimas orientuotas ne į stiprios valstybės kūrimą, o į besimokančiųjų užimtumą - visi turi mokytis, bet ne tam, kad būtų pašaukti stiprinti valstybės ekonominę galią.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUOŠLIAUŽA: Čibitokės apygardoje Burundžio šiaurės vakaruose nuošliauža pareikalavo mažiausiai 38 žmonių gyvybių.
  • SUMAŽĖJO: lapkritį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje buvo 44,7 Eur/MWh, arba 19 proc. mažesnė nei 2018 m. lapkritį. Lyginant su 2019 m. spaliu, kaina sumažėjo 4,8 proc.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar kalėdiniu laikotarpiu reikėtų įteisinti šventinę nedarbo savaitę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1  +2 C

-1 -2 C

 

+1 C

+1 +2 C

+1 C

 

+2 +4 C

5 m/s

6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1081 PLN - 4.2792
RUB - 70.7959 CHF - 1.0956
GBP - 0.8461 NOK - 10.1723