Policininkais galės dirbti ir nusikaltėliainuotraukos (193)

2021 spalio 21 16:45:00 Perskaitė 14247

Vyriausybė vakar be jokių diskusijų pritarė (dar reikės ir Seimo pritarimo) nuostatai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnais - policininkais, muitininkais, pasieniečiais ir pan. - galėtų dirbti ir asmenys, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Kitaip tariant, policininku kuo ramiausiai galėtų darbuotis ir gaudyti vagis ar smurtautojus net tie, kurie patys buvo nuteisti už vagystes, plėšimą, sukurstymą nusižudyti ar net nepilnamečių tvirkinimą!

 

Ne visos nuodėmės - nuodėmės

Vyriausybė vakar pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui „patobulinti" Vidaus tarnybos statutą, numatantį, kad statutiniu pareigūnu negali dirbti asmuo, nuteistas už bet kokį tyčinį nusikaltimą, net ir pačią smulkiausią vagystę, jei už ją numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Mat dabar galioja nuostata, kad statutiniai pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos, o teisti tokios neturi.

Jei Ministrų kabineto nutarimui pritars ir Seimas, neterminuotai draudžiama būti vidaus sistemos pareigūnu būtų „tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams".

Kitaip tariant, nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai (tiesa, tik atlikus bausmę, išnykus teistumui praėjus 5 metams po teismo nuosprendžio) nebūtų kliūtis dirbti net ir policininku ar muitininku.

Kas tie nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai? Nesunkūs - už kurių padarymą Baudžiamasis kodeksas numato iki 3, sunkūs - iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, jei kodeksas numato 2-10 metų nelaisvės, kaip, pavyzdžiui, už prekybą žmonėmis, tai jau laikoma sunkiu nusikaltimu, net jei teismas skirtų ir lengviausią galimą bausmę, nes viršutinė riba viršija 6 metus.

Kokie yra tie nusikaltimai, kuriuos padarę žmonės galėtų gaudyti kitus nusikaltėlius? Nužudymas labai susijaudinus (mat griežčiausia galima bausmė - laisvės atėmimas iki 6 metų), sukurstymas nusižudyti (iki 4 metų), privertimas lytiškai santykiauti (iki 3 metų), jaunesnio nei 16 m. amžiaus asmens tvirkinimas (iki 5 metų).

Aišku, galėtų statutiniais pareigūnais dirbti ir vagys, netgi ne patys smulkiausi, mat vos iki 6 metų bausmė numatyta net tam, „kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį".

Ir plėšikai nebūtų išbrokuojami, mat „tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų".

KT vėl „sužibėjo"

Kodėl Vyriausybė ryžosi tokiam absurdui? Ne be Konstitucinio Teismo (KT) „nuopelnų". Mat šis balandžio viduryje išaiškino: draudimas visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą, prieštarauja Konstitucijai, nepaiso konstitucinio proporcingumo principo, nes nuostata taikoma neatsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą.

Beje, bylą dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatos, ribojančios asmens teisę būti vidaus tarnybos pareigūnu, KT nagrinėjo pagal individualų skundą. Pareiškėjas teigė, kad jo teisės buvo pažeistos Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu jį atleidus iš vidaus tarnybos, kaip neatitinkantį nepriekaištingos reputacijos reikalavimo dėl nesunkaus nusikaltimo.

Atrodytų, tiek KT išaiškinimas, tiek atitinkamas Vyriausybės nutarimas netelpa į jokius logikos rėmus, tačiau net patys teisininkai situaciją vertina dviprasmiškai.

Prieš Temidę nepapūsi

Štai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad tiek teisėtvarkos, tiek teisėsaugos atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, nes tik tokie gali vertinti kitų žmonių veiksmus.

„Mūsų logika visada buvo tokia, kad nepriekaištinga reputacija galima tik niekada už nieką neteistam asmeniui. Tokia logika vadovaujantis ir buvo priimti įstatymai, skirti teisėjams, kariškiams, policininkams, pasieniečiams ir panašiai. Tikrai norisi, kad pareigūnas, vertinantis kito žmogaus elgesį dėl administracinio, dėl baudžiamojo nusižengimo, dėl nusikalstamos veikos, pats būtų niekada nebuvęs klystkelyje", - akcentavo J.Sabatauskas.

KT prikibo prie Konstitucijos nuostatos apie asmenų teisę į norimą darbą. Tačiau negi jis visiškai nesivadovauja protingumo principais? Negi galvoja, kad Konstitucijos kūrėjai svarstė apie tai, jog kada nors iškils diskusija, ar neleidžiant jam dirbti norimo policininko darbo nebus pažeistos nusikaltėlio teisės?

„Jūs išsakėte savo nuomonę, kuri sutampa su manąja, deja, neturime tokios galios, kad galėtume įveikti KT nutarimą", - po ilgo atodūsio atsakė J.Sabatauskas.

Kitokia nuomonė

Teisininkas, buvęs parlamentaras Rimas Andrikis laikosi kitokios nuomonės. Anot jo, tikrai turi būti atsižvelgta į nusikaltimo sunkumą, nes net apkaltos būdu nušalintam prezidentui bausmė galioja ne iki gyvos galvos. O dabartinė nuostata, kad nepriekaištinga reputacija prarandama už bet kokį tyčinį nusikaltimą, esą yra neproporcinga: neva ir pareigūnai, Gedimino prospektu nešę Petrą Gražulį, nors Seimo nariai turi neliečiamybę, tokiu būdu tyčia įvykdė nusikaltimą. Tačiau esą negi būtų logiška už tai juos suspenduoti iki gyvos galvos?

R.Andrikio teigimu, pareigūnų ir taip per mažai turime, kad galėtume leisti sau mokslus baigusius specialiai parengtus pareigūnus išbrokuoti dėl vieno slystelėjimo. Be to, R.Andrikio teigimu, policijoje dirba ne vien pareigūnai, kurie gali nulemti kitų žmonių likimus, bet ir, pavyzdžiui, kinologai, todėl esą kodėl jais negalėtų dirbti anksčiau teisti asmenys.

Komentuoja filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS:

Jei žmogus atliko bausmę, laikoma, tarsi jis jau išpirko savo kaltę ir yra nekaltas. Tačiau taip turėtų būti tik sausai teisiškai ir neturėtų galioti kaip nepriekaištingos reputacijos principas, ypač, kai kalbame apie specialiųjų tarnybų darbuotojus.

Jei žmogus turėjo tam tikrą polinkį nusikalsti ir net jei tai buvo vienkartinis nusikaltimas, tačiau padarytas tyčia, tai reputacija bet kokiu atveju jau nebėra nepriekaištinga. Nebent, jei kažkuo ypač nusipelnė - gavo apdovanojimą už skęstančiųjų gelbėjimą ar panašiai. Tada gal reputacija pagerėtų.

Jei mes norėsime viską detalizuoti, niekada nesugebėsime įtilpti į logikos rėmus. Štai po tokio sprendimo teisti asmenys galės skųstis, kad yra diskriminuojami dėl teistumo, jei jiems nebus leista dirbti pareigūnais.

Jei policijoje pradės dirbti teisti už vagystes, išeis negražus kalambūras: vagis-policininkas. Tai policijos prestižui tikrai nepadėtų. Ir pasitikėjimui ja. Be to, tada daug kas galės galvoti: kodėl negalime vogti, jei net policininkai vogė.

Visa tai rodo, kad visuomenėje nebeveikia natūralus supratimas apie padorumą, sąžinę, jei jau tai reikia detalizuoti įstatymais.

Trigrašis

Ech, garsiausias Lietuvos bėglys Igariokas, prieš kelerius metus sugebėjęs iš jį saugojusių policininkų atimti Kalašnikovo automatą, pareigūnu jau nebegalės tapti. Mat 21 kartą nuteistas vyras galutinai nepriekaištingą reputaciją prarado būtent tada, kai pergudravo pareigūnus: už šaunamojo ginklo pagrobimą Baudžiamasis kodeksas numato iki 7 metų laisvės atėmimo bausmę.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net