Po Velykų, balandžiui išeinantnuotraukos (1)

2019 balandžio mėn. 28 d. 12:47:13 Perskaitė 657

Gamtos metų ratas sukasi, jis mus pagaliau atnešė į jaunos žalumos pavasarį ir skubina nešti vis toliau. Dar nežinia, ar mes suspėsime su juo, ar neliksime ir nemojuosime iš paskos žalioms girioms ir paukščių jaunikliams? Taip taip, pavasaris ir gamtos atgimimas yra per dideli, per daug įvairūs ir sudėtingi, kad suspėtume su viskuo. Gal tada nereikia siekti visko? Bet jei labai norisi…

 

Mano paties patirtis sako: su viskuo nesuspėsi, kad ir kaip to sieksi. Ir norai čia visai nesvarbūs, nes mes esame tik vienos rūšies (žmonių) atstovai, kuriems sunku ar visai neįmanoma susitapatinti su gamta, įsigilinti į kitų, mums menkai žinomų gyvūnų, augalų pasaulius. Jie taip pat turi savo ciklus, skirtingus vystymosi tempus. Kur ten suspėsi… Tiesa, kažkada labai norėjau pamatyti viso pavasario gimimą ir virsmą, visą savo laiką skyriau tam, bet po savaitės pamačiau, kad jėgos išseko, kad aš „bendrauju“ su vienais reiškiniais ir objektais, o gausybė kitų jau kažkur nuskubėjo. Teko pasiduoti. Tačiau tada pamačiau vis tiek labai daug. Gerai, kad viską rašiausi, fiksavau - atmintis negalėtų išsaugoti tokio informacijos srauto. Pabandykite ir jūs, o gal jums kas nors išeis?

Ar jau girdėjote gegutę? Gali būti, kad ji yra kažkur čia pat ir pasiruošusi jus „užkukuoti“ . Žiūrėkite, kad visada turėtumėte nors keletą metalinių pinigėlių, kuriuos reiks pažvanginti išgirdus pirmąją gegutę. Jei taip įvyks, jūsų metai bus sėkmingi. Arba turtingi. Tik negalvokite apie pinigus ir turtus. Gamtoje ir žmonių gyvenimuose jie ne visada yra patys svarbiausi.

Nei gegutė, nei kiti paukščiai, kurių dabar sulaukiame vis daugiau, turtą supranta savaip. Ko gero, išvertę jų kalbas sužinotume, kad didžioji vertybė - namai, vieta lizdui ir ramybė. Daugeliui jų perėti skirta tik vieną vadą ir veltui eikvoti laiko bei kitų galimybių jie tiesiog neturi teisės.

Jau galime klausytis lakštingalų - tiksliau sakant: jos jau gali būti sugrįžusios, tad jų reikia ieškoti klausantis. Po lietučio staiga sužaliavo karklynai, susivėrė medžių lapija - dar jauna, šviesiai žalia, ji turi ypatingą trauką: mūsų akys taip ir sukasi ton pusėn. Tačiau ar žiūrėjote į tuos lapelius iš arti? Kaip manote, kodėl taip noriai po žalias, būsimų žiedų „rutuliukų“ kekes keliančias ievas dabar straksi pečialindos? O kodėl zylės skrenda į sodus ir kopinėja obelų šakom? Pavasaris pažadino daugelio vabzdžių palikuonis: jie išsirito iš kiaušiniukų ir dabar puola maitintis - graužti lapelių. Žinoma, paukščiai surenka daugelį jų, tačiau iki galo to padaryti negali niekas, nes jų išsirito labai daug. Gamta yra suskaičiavusi viską ir klaidų nedaro....

Sausra… mūsų kalbose daug nerimo, nes žemė daugiau kaip pusantro mėnesio neregėjo „tikro“ lietaus. Tai, ką patyrėme šią savaitę, tebuvo patikinimas, kad lietus kaip reiškinys dar neišnyko. Kai kas vėl prisiminė klimato kaitą ir puolė kalbėti apie tai, jog pats laikas su ja (su kaita?) kovoti, tik kad kas... duotų pinigų... Ką jie veiktų su tais be niekur nieko gautais pinigais, niekas nežino. Ar tik to reikia? O gal reikia daugiau gamtos supratimo ir įsiklausymo į tai, ką sako gamtininkai? Juk kalbama ne apie proginius ir ne akcinius dalykus, o apie amžiną harmoniją, subalansuotą vyksmą. Viską turime artinti prie jo, ir nereikės tų pinigėlių. Arba - bent jau žinosime, ką su jais daryti.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net