Planetą gelbės brangstantis kuras ir apmokestinti maišeliai

Dabar dyzeliniams degalams taikomas 372 eurų mokestis 1000 litrų, o benzinui, priklausomai nuo kokybės, 466-579,24 eurų už 1000 litrų. Dyzelino akcizas bus laipsniškai suvienodintas su benzino akcizu. Bet dauguma šalies gyventojų važinėja nenaujais, turguose pirktais dyzeliniais automobiliais. Tad švarioji, ekologiškoji energetika kirs per kišenes.

Naujas transportas, senos duobės

Dėl švaresnio Lietuvos oro laipsniškai bus atsakoma ir taršesnių, dyzelinu varomų keleivinių autobusų. Keleiviai važinės ekologiškesniu, bet ir brangesniu viešuoju transportu. Pvz., elektriniais „Iveco e Way" ar „Feniksbus". Ar tai irgi atsilieps keleivių kišenėms? Tiesa, kol kas Lietuvoje važinėja tik vienas vandeniliu varomas automobilis. O elektra varomų keleivinių autobusų kasmet vis daugėja. Tai pripažino ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis:

„Elektra varomi keleiviniai autobusai dar nedaug kur Lietuvoje važiuoja, bet jų daugės. Tačiau jie yra žemagrindžiai. Jie nėra pritaikyti važiuoti duobėtais keliais, žvyrkeliais. Tai yra pagrindinė akivaizdi problema.

Taip pat važiuojant keleiviniu autobusu yra daug stabdymų stotelėse, daug pagreitėjimų pajudant iš stotelių, todėl įkrautų elektros baterijų užteks mažesnei ridai negu normaliai važiuojant."

„Mes dažniausiai naudojame dyzeliną, - pasakojo G.Nakutis. - Per energetinę krizę dyzelino kaina buvo 2 eurai už litrą, dabar yra 1,5 euro už litrą. Benzinas kainuoja panašiai. Degalų kaina, priklausomai nuo transporto įmonės, sudaro 20-40 proc. savikainos, bet jei pradidinsime keleivinio bilieto kainą - mažiau važiuos keleivių. O jei mažiau važiuos keleivių, gausime dar mažiau pajamų. Todėl žiūrime labai atsargiai į bilietų branginimą.

Už ką pirksime ekologiškesnį transportą? Čia yra numatytos finansavimo priemonės, kurioms skiriamos lėšos iš Europos Sąjungos fondų. Lėšos skirtos netaršiam transportui, elektra arba vandeniliu varomam. Tie autobusai yra brangesni už varomus dyzelinu, bet ES parama dengia šį skirtumą. Dyzelinu varomas autobusas kainuoja 150 tūkst. eurų, o elektrinis - 300 tūkst. eurų. Tai šį skirtumą dengia ES.

Problema ta, kad visose Lietuvos savivaldybėse yra žvyrkelių, kuriuo važiuoja viešasis transportas. Kadangi Seimas nusprendė laipsniškai atsisakyti akcizo lengvatų dyzelinui, akivaizdžiai reikėtų skirti tuos surinktus pinigus kelių priežiūrai. Bent tų kelių, kuriais juda viešasis transportas."

Tad dabar, jei tik įmanoma, žvyrkeliais važiuoti siunčiami patys seniausi autobusų parkų autobusai, gerokai pakratantys provincijos keleivių kaulus. Juolab kai keleiviai vyresnio amžiaus Be to, toks važiavimas tikrai nepagerina viešojo transporto paslaugos kokybės. Bet ką daryti?

Vežėjai skundžiasi, kad važiuojant žvyrkeliais ar šiaip duobėtais keliais lūžta brangių elektra varomų autobusų važiuoklės. Prakertami ratai, žvyro akmenukai kartais įskelia stiklus. Nors valstybė užsibrėžė ambicingą tikslą, kad 2029 metais viešasis transportas jau bus varomas tik švariais, gamtos neteršiančiais degalais, tačiau ar 2029 metais jau turėsime idealius, asfaltuotus kelius? Statistikos duomenimis, 2021 m. šalyje dar buvo 5509 km žvyrkelių. Tais pačiais metais išasfaltuota tik 247 km kelio.

Dar yra ką veikti

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Radviliškio skyriaus pirmininkė Rimantė Marytė Radavičienė sakė, kad tarp Radviliškio „Bočių" dejuojančių nėra. Dainuoja, šoka, eina į spektaklius, kurių nemažai yra nemokamų. Radviliškiečiai „Bočiai" turi savo ansamblį, važinėja koncertuoti. Gali lankyti trečiojo amžiaus universitetą. Kol gali, kruta. O kas negali, anot R.M.Radavičienės, be abejo, ir paliūdi.

„Reikia tik noro bendrauti, - patikino R.M.Radavičienė. - Tai svarbiausia. Pensijos, žinoma, galėtų būti didesnės., bet kai kurie pensininkai po „šienikais", po „matracais" savo pinigus laiko, sau visko gaili, taupo, o paskui atiduoda telefoniniams sukčiams. Ar giminės po mirties po „šienikais" pinigus randa..."

Tačiau užsiminus, kad Seimas nutarė laipsniškai panaikinti akcizo lengvatas dyzelinui, R.M.Radavičienė pasipiktino:

„Čia tai yra nesąmonė. Elektromobiliu nuvažiuosi 150 kilometrų, o kur aplinkui rasi vietą elektros pasikrauti? Nors nelabai tikiu, kad iki 2029 metų visi persėsime į elektromobilius. Radviliškio privačiame autobusų parke elektroautobuso nėra nė vieno. Ir keliai rajone duobėti, yra žvyrkelių. Neseniai per televiziją rodė, kokios žiaurios kelių duobės. Yra ką veikti valdžiai.

Dauguma gyventojų elektromobilių neįpirks. Dauguma ir dabar perka dyzelinius automobilius - ne naujus, ne salonuose, bet turguose, jau važinėtus.

Provincijoje be savo mašinos neišsiversi, ypač kaimuose. Keleiviniai autobusai važiuoja retai arba visai nevažiuoja. Vienintelė laimė, kad veža mokykliniai geltoni autobusiukai. Pavėžėja kartu su mokiniais ir suaugusius į rajono centrą. O vasarą bus labai blogai, kai moksleiviams prasidės atostogos."

R.M.Radavičienė turėjo nuomonę ir dėl plonųjų plastikinių maišelių, kurie bus apmokestinami.

„Aišku, kad neigiamai vertinu! Jei pati perku prekybos centre agurką ar kelis bananus, tai ir taip jų nepakuoju į maišelį. O jei perku bulves, morkas, be maišelio juk į rankinę nesusidėsi. Nemanau, kad maišelių apmokestinimas labai pasitarnaus ekologijai. Man šis sprendimas abejotinas."

Komentuoja Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita SOROKIENĖ:

Kiekviena priemonė, mažinanti gamtos taršą, šiek tiek pagelbėja, bet plonų plastiko maišelių apmokestinimas nemanau, kad įtakos didelės turės. Pabrangimas bus, bet tolygus prekės pardavimui. Prekybininkai atsiims savo pinigus, tą vieną ar kelis centus, bet ne čia reikia ieškoti rimtų priemonių prieš taršą. Čia yra žiauri pasaulinė problema. Gal kažkas, jei maišelis bus apmokestintas, ir pradės labiau rūpintis gamtos švara, mažiau maišelių naudos, bet dauguma net nepastebės, kad kažkas keliais centais pabrango. Susimokės kasoje už prekes ir išeis. Ir namie išvyniojęs prekę, maišelį tiesiog išmes į šiukšlių konteinerį.

Gamybininkai turi pagalvoti, į kokią tarą maistą pakuoja. Gal ji per didelė? Gal pakuoti į suyrančią tarą iš kažkokios žolinės medžiagos? Kol gamybininkai į tai nereaguos, mes rezultato didelio nepasieksime. Nes su tuo plastiku mes jau užklimpome. Anksčiau plastikinis maišelis buvo deficitas, o dabar - „ohoho"!

Anksčiau silkės buvo pakuojamos metalo dėžutėse. Metalas už plastiką brangesnis, bet metalą galima perdirbti. Reikia kažką daryti, nes neįsivaizduoju, kas bus po šimto metų, kai mūsų dabartinių namų neliks. Jų vietoje pastatys naujus, bet kur reikės tuos plastikinius langus dėti? Mediniai rėmai suyra, o plastikiniai - ne. Jei mokslas sugalvojo plastiką, gali sugalvoti ir pigią suyrančią tarą.