Vyriausybė prieš kelias dienas pritarė naujai valstybės tarnybos reformai. Dabar diskusijos dėl jo persikelia į Seimą. Nors valdantieji tikina, kad situacija valstybės tarnyboje tik gerės, tuo labai abejoja ne tik opozicija, bet ir patys sistemos darbuotojai. Visų pirma todėl, kad valstybės institucijos primins UAB'us, nes įmonės vadovas spręs, kiek turi dirbti žmonių, kokios bus jų algos ir gal net pats priiminės į darbą. O tai, pasak oponentų, tik skatins nepotizmą.
Reformos autorė Vidaus reikalų ministerija tikina, esą ji būtina įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo didinimui, siekiant į geriausius rezultatus orientuoto, lankstaus bei profesionalaus viešojo administravimo sektoriaus. Tačiau tam nepritaria ne tik Seimo opozicija, bet ir valdininkų profsąjunga.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pritaria reformos tikslui, nes pagal 38 valstybėse atliktą tyrimą, Lietuvos valstybės tarnyba pagal efektyvumo indeksą užima tik 20 vietą. Tačiau, pasak jos, tokia reforma, kokia planuojama, neturi praeiti. Visų pirma todėl, kad ji gyvenimą palengvintų tik įstaigų vadovams, teisėjams, pareigūnams bei valstybės politikams - jiems algas žadama didinti kone dvigubai. Eilinių klerkų algų didinimui papildomos lėšos nenumatomos, algos didėtų nebent jei taip nuspręstų įstaigos vadovas - sumažindamas etatų skaičių ar vieniems algas padidindamas, kitiems sumažindamas.
„Valstybė projekte savo tarnautojams nenumato nė vienos motyvacinės priemonės rinktis valstybę, o ne privačią įmonę, kaip darbdavį. Valstybė, kaip darbdavys, siūlo ženkliai didinti pareiginę algą politikams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams, o valstybės tarnautojams siūlo turėti viltį, kad pareiginę algą galbūt padidins kompetentingas vadovas. Nepritariame siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje", - dėstoma profesinių sąjungų parengtame rašte, kuriame išreiškiamas nepasitenkinimas ir ketinimu naikinti priedus už stažą.
Kritikos planuojamai reformai negaili ir politiniai oponentai. Socialdemokratai teigia, kad valstybės tarnybos pertvarka konservatoriai siekia didinti politinę įtaką įstaigų vadovams.
Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, kad neregėtai stiprindami vidurinės grandies vadovų galias, konservatoriai siekia „priartinti" šiuos vadovus prie politikų, kad šie galėtų „svetimomis rankomis" eliminuoti nelojalius tarnautojus, taip atlaisvindami vietas „saviškiams".
„Jeigu vadovai turės plačias galias nustatyti atlyginimą ir dėlioti biudžetą, politikai jais pasinaudos norėdami atsikratyti esamų darbuotojų, kad jų vieton būtų priimti politiškai lojalūs tarnautojai - ar tiesiog draugai", - įtaria parlamentaras.
Baiminasi, kad, priėmus pataisas, padaugės nepotizmo atvejų, nes planuojama, kad kai kurie konkursai darbo vietoms užimti vyks nebe centralizuotai, o lokaliai, kas įstaigų vadovams atrištų rankas įdarbinti „savus".