Pirmas prabilęs apie mušamus vaikus prof. R.Kėvalas: Pokyčių visuomenėje labai reikėjonuotraukos (9)

2019 rugsėjo mėn. 04 d. 18:37:34 Perskaitė 830

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas buvo vienas pirmųjų, garsiai prabilusių apie tai, jog į ligoninę nuolat patenka tėvų ar artimųjų sumušti vaikai. Už šią iniciatyvą ir atvertą, ilgai slėptą bei ignoruotą mūsų visuomenės, „skaudulį“, 2017-aisiais R.Kėvalas tapo Lietuvos radijo „Metų žmogumi“. Kaip medikui atrodo, ar vaiko teisių apsauga šiandien veikia tinkamai?

 

Ilgas ir vingiuotas kelias

Prieš porą metų profesoriaus paviešintos sumušto mažylio nuotraukos ne tik sukėlė aštrias visuomenės diskusijas, bet ir paskatino politikus peržiūrėti dar 1996 metais priimtą ir vėliau ne kartą tobulintą įstatymą. Naujausios planuotos pataisos sukėlė naują nepasitenkinimo bangą. 2018-aisiais aukščiausi šalies vadovai gavo Nevyriausybinių organizacijų koalicijos pasirašytą raštą, kuriame, be kitų momentų, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pokyčiai gali pridaryti daugiau žalos, negu duoti naudos. Buvo ir pagrįstai baiminamasi, kad pataisos leis institucijoms greičiau ir paprasčiau atimti iš tėvų jų atžalas. Apie tokias istorijas ne kartą rašė „Vakaro žinios“. Tad įstatymai keisti dar kartą.

Smurto pasitaiko, bet padėtis gerėja

Dar 2018-aisiais R.Kėvalas teigė, kad smurto prieš vaikus nesumažėjo ir prognozavo, kad greitai nesumažės, nes visiems pokyčiams reikia laiko. Pakalbintas vakar, profesorius pripažino, kad smurtinių atvejų dar pasitaiko, bet jau gerokai mažiau negu anksčiau.

„Smurtą patyrusių vaikų į ligoninę vis dar atvežama, tačiau jų sulaukiama gerokai mažiau. Manau, šiuos pokyčius lėmė ne tik priimti vaikų apsaugą reglamentuojančio įstatymo pakeitimai, bet ir kompleksinė visų atsakingų institucijų veikla, - sakė profesorius. - Pastebiu, kad efektyviau dirba vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie dabar reaguoja į kiekvieną signalą, tad smurto atvejui „praslysti“ nepastebėtam lieka vis mažiau galimybių. Reikia pagirti ir socialinius darbuotojus, kurie stebi šeimas, bendrauja su jų nariais ir savo veikla užkardo galimą smurtą prieš mažamečius“.

Taip pat pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nemažai prie gerėjančios situacijos prisideda ir galimybė negrąžinti vaiko į jam potencialiai pavojinga aplinką, o skirti pastarajam laikinąją globą ar, jei atvejis yra sudėtingesnis, ir globėjus, pas kuriuos vaikas jaustųsi saugus ir galėtų atsigauti po patirtų išgyvenimų.

Gyventi vaikų pasaulyje

Paklaustas, kaip sekasi kovoti su psichologiniu vaikų patiriamu smurtu, R.Kėvalas pripažino, kad šioje srityje dar laukia nemažai darbo.

„Fizinį ar seksualinį smurtą nustatyti palyginti lengva. Psichologinio smurto nustatymui taikoma atskira, speciali metodika, bet ligoninėje jį patyrusių vaikų mes sulaukiame labai mažai, tik išskirtiniais atvejais,“ - sakė medikas.

Užsiminus apie tėvų atstūmimą - pasaulyje jau pripažįstamą psichologinio smurto prieš vaikus formą - R.Kėvalas sutiko, kad trukdymas vaikams bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais ir pastangos jėga nutraukti tarp jų ir vaikų esantį ryšį gali būti traktuojamos kaip smurtas, tačiau neslėpė, kad pats su šiuo reiškiniu nėra susidūręs.

Pasidžiaugęs gerėjančia vaikų padėtimi Lietuvoje, pašnekovas paragino tėvus rasti laiko ne tik atžalų ugdymui, bet ir savo pačių žinių gilinimui.

„Laikas bėga, keičiasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Visi supranta, kad remontuoti modernų „mersedesą“ tokiais pat būdais, kokie kadaise buvo taikomi „žigulių“ remontui, negalima, tačiau pamiršta, kad būtina gilinti ne tik technines, bet ir bendravimo ar ugdymo žinias. Vaikai bręsta labai greitai, jau turime naują kartą, tad norint nuo jų neatsilikti ir rasti su jais bendrą kalbą, būtina operatyviai reaguoti į aplink vykstančius pokyčius ir mokytis gyventi jų „pasaulyje“, - reziumavo pašnekovas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net