Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Tadas Gudaitis vakar skambiai pasigyrė, esą pernai fiksavus pensijų fondų neigiamą grąžą, pirmąjį 2023 m. ketvirtį ji vėl tapo teigiama. Pasak jo, šiuo momentu pensijų fondų dalyviai yra sukaupę 1,6 mlrd. eurų daugiau nei pervesta įmokų. Tačiau „pamiršo" pridurti, kad pernai fondai „praganė" kone pusę milijardo eurų - 2022 m. pabaigoje buvo sukaupta turto už 5,48 mlrd. eurų, o 2021 m. jis siekė 5,9 mlrd. eurų.
T.Gudaičio teigimu, sausį-kovą vidutinė antrosios pensijų pakopos fondų grąža buvo teigiama ir siekė 4,1 proc.
„Pirmą ketvirtį Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatai yra teigiami ir gyventojai sukaupę daugiau lėšų nei buvo sukaupę metų pabaigoje. Po tų sunkių metų, kurie atsitiko po dekados gerų rezultatų, finansų rinkose vėl matome pozityvius pokyčius", - tikino LIPFA vadovas.
LIPFA skaičiavimais, Lietuvos gyventojai pensijų fonduose nuo 2004 m. yra sukaupę virš 1,6 mlrd. eurų daugiau nei jiems pervesta įmokų - 1,1 mlrd. eurų siekia fondų investicinė grąža, 0,5 mlrd. eurų - išmokos fondų dalyviams, o įmokų pervesta už 4,9 mlrd. eurų.
„Pasižiūrėjus į bendrą turtą, jis jau viršija 6 mlrd. eurų", - pažymėjo T.Gudaitis.
Tačiau sausio pradžioje jam buvo tekę pripažinti, kad 2022 m. vidutinė metinė pensijų fondų grąža susitraukė net 13,8 proc. O Lietuvos bankas tada pridūrė, kad 2022 m. II pensijų pakopoje kaupusiųjų žmonių skaičius didėjo, tačiau sumažėjo bendras fondo turtas - 2022 m. II pakopos fonduose kaupė 1,411 mln. Lietuvos gyventojų (2021 m. jų buvo 1,38 mln.), o turtas - 5,48 mlrd. eurų (2021 m. siekė 5,9 mlrd. eurų).
Vakar T.Gudaitis taip pat pareiškė, kad teigiamą 3,34 proc. grąža pirmą metų ketvirtį fiksavo ir trečiosios pakopos pensijų fondai.
„Mūsų pagrindinė galutinė žinia - stengiamės išnaudoti galimybes finansų rinkose, gyventojų sukauptas turtas pensijų sąskaitose auga. Labai norime tikėti, kad pernykščiai metai, kurie įvyko po gerų dešimties metų vėl užbrėžė naują ribą į tą teigiamą grąžą ateityje", - dėstė LIPFA prezidentas.
Pasak bendrovės INVL investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, pensijų fondams nuo jų įsteigimo sekėsi „arba gerai, arba neblogai" - istorinė jų grąža nuo 2004 m. yra didesnė nei infliacija. Jo duomenimis, vidutinė pensijų fondų grąža šiuo laikotarpiu siekia 4,9 proc. per metus, o infliacija - 3,7 proc. per metus.
„Pensijų fondai uždirbo beveik po 5 proc. kasmet vidutiniškai. Tai pirmo euro grąža - tai, ką investavome 2004 m., tas pirmas euras uždirbo vidutiniškai 5 proc. Tai daugiau nei 1 proc. lenkia infliaciją šiuo periodu", - įrodinėjo V.Rūkas.
Naujienos apie neigiamą pernykštę pensijų pakopų grąžą paskatino diskusijas, ar Lietuvos pensijų kaupimo sistema neturėtų būti keičiama. Dabartinė sistema kritikuojama, nes iš kaupimo antrojoje pakopoje neleidžiama išeiti ir išsiimti sukauptus pinigus, į ją įtraukiama automatiškai.
Kovo viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė atsisakiusius dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime pakartotinai į sistemą automatiškai įtraukti tik vieną kartą. Susistabdžiusiems dalyvavimą automatinio įtraukimo norima nebekartoti, o naujai įtrauktiems asmenims - leisti dėl kaupimo apsispręsti per tris mėnesius. Be to, pagal ministerijos modelį, sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Pagal dabartinę tvarką visi asmenys, jaunesni nei 40 m. ir iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t.y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
T.Gudaitis ministerijos siūlomas naujoves, aišku, sukritikavo. Pasak jo, automatinis žmonių įtraukimas į kaupimą yra geras dalykas - tokia „neįpareigojanti priminimo forma" esą suteikia žmogui papildomos informacijos ir skatina priimti sprendimą iš naujo. Jis nepritaria ir idėjai, kad sukaupę iki 10 807 eurų galėtų rinktis - gauti periodines išmokas ar visą sumą pasiimti iškart, nes dauguma norės pinigus pasiimti „čia ir dabar". Tačiau taip ir neargumentavo, kuo tai būtų blogai.