„Pavieniai atvejai pasitaiko“. Muitinės vadovas pripažįsta, kad sankcijų kontrolėje yra spragų

„Tai yra nuolatinis procesas. Negalime pasakyti, kad iškart užkardysime visus galimus variantus, pastoviai atsiranda naujos schemos, nauji bandymo apeiti būdai. Nuolat matome tą procesą.

Įsigaliojus vienoms ar kitoms sankcijoms, bandoma apeiti su vienomis prekėmis, po to pereinama į kitą prekių grupę. Rudens sezono metu matėme bandymus įvežti granules, su tuo buvo susitvarkyta. Dabar artėjant pavasario sezonui akivaizdu, kad trąšos visgi yra tas taikinys, kur apsimoka vežti. Su tuo dirbame, nuolat atnaujiname rizikos valdymo mechanizmus ir tuos atvejus užkardome.

Kasdien turime 500–1000 transporto priemonių, kurios įvažiuoja į Lietuvą. Tikrai pasiekiame didelį rezultatą, kai 20–30 tų transporto priemonių įleidžiama ar neišleidžiama iš Lietuvos Respublikos. Taip, pavieniai atvejai pasitaiko“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apie Europos Sąjungos ribojančių priemonių įgyvendinimo kontrolę sakė jis.

D. Žvironas pastebėjo, kad Lietuvos Muitinė praktiškai jau metus laiko susiduria su precedento neturinčiomis sankcijomis prieš agresores šalis, t. y. Rusiją ir Baltarusiją.

„Esame viena iš kontrolės institucijų ir tikrai tai buvo gana didelis iššūkis tiek mums, tiek mūsų partneriams. Per metus turėjome tikrai daug darbo, kasdien matome vis kitus sankcijų apėjimo mechanizmus ir vis naujus bandymus išvežti ar įvežti prekes, bet, manau, tikrai pasiekėme gana didelių rezultatų šioje srityje. Per šiuos metus yra 27 tūkst. atvejų neįleistos ar neišleistos prekės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į Rusiją ar Baltarusiją“, – sakė jis.

Muitinės vadovas dar pastebėjo, kad yra daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra tiesiogiai įvardintos, žinomi jų kodai.

„Sudėtingesnis atvejis yra tada, kada sankcijos taikomos ne konkrečiai prekei, o ūkio subjektui, t. y. gamintojui ar šiaip verslo subjektui. Tikrai jų sąrašas yra gana platus tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijos Respublikoje. Tos įmonės verčiasi įvairia komercine veikla. Žinoma, bandydamos apeiti tuos sankcijų apribojimus, jos dažniausiai naudojasi tarpininkais, esančiais tose pačiose ar kitose valstybėse. Dėl to tas jų identifikavimas yra gerokai sunkesnis“, – sakė D. Žvironas.

„Jau vasario pradžioje Vaidotų stotyje Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai yra sulaikę keletą vagonų, vykusių į Klaipėdos uostą , yra paimti tyrimui trąšų pavyzdžiai. Šiuo metu vykdomos Muitinės kontrolės procedūros“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas sakė, kad sankcijų reglamentai galioja visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, veikiantiems Europos Sąjungos ribose.

„Iš pradžių turėtų kilti klausimas, kodėl kažkas bando įvežti, o ne kodėl kažkas nesugaunama vienoje ar kitoje vietoje, vienu ar kitu būdu. Matydami visas reglamentavimo spragas, pačių reglamentų pakeitimų tobulinimo (pasiūlymus – ELTA) teikėme Užsienio reikalų ministerijai.

Atitinkamai – derantis su užsienio partneriais dėl naujų sankcijų paketų, dėl korekcijų juose. Nacionaliniu lygiu (esame – ELTA) pateikę pakeitimų projektą dėl Administracinių nusižengimų kodekso, numatant griežtesnio konfiskavimo galimybes, diskutuojama dėl baudų didinimo.

Taip pat – Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, numatantį juridinių asmenų atsakomybę už sankcijų pažeidimus, dalyvavimus tokiose schemose“, – sakė jis.