Panevėžio mero byla tęsiasi – žodį tars Apeliacinis teismas

Išklausė pokalbių įrašus

Vakar Lietuvos apeliaciniame teisme baigta nagrinėti dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išteisinto Panevėžio mero R.M.Račkausko baudžiamoji byla. Sprendimą teisėjų kolegija planuoja paskelbti šių metų lapkričio 22 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė prašo pripažinti R.M.Račkauską kaltu dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir jam paskirti galutinę bausmę - 99 900 eurų baudą, o taip pat 7 metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Krepšinio klubo „Lietkabelis" prezidentą Alvydą Bieliauską, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat išteisintas dėl prekybos poveikiu, prašoma pripažinti kaltu ir nubausti 35 000 eurų bauda.

Abu minėtus vyrus Vilniaus apygardos teismas išteisino šių metų balandžio 5 d., o prokuratūra pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą atlikti įrodymų tyrimą: išklausyti pokalbių garso įrašus ir dėl jų apklausti abu išteisintuosius.

R.M.Račkauskas, A.Bieliauskas ir jų advokatai prašo atmesti prokurorės skundą.

Apsilankė klubo prezidento biure

Kaip yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad 2019 m. pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo prezidento biure Vilniuje, Panevėžio meras galimai paprašė verslininko paslaugos - padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią po rinkimų į savivaldybių tarybas ir merų postus - 3 tūkst. eurų. Įtariama, kad už tai R.M.Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Meras taip pat buvo kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R.M.Račkauskas galimai pasinaudojo savo, kaip mero, įtaka, kad į Panevėžio verslo tarybą, kurios steigėjas yra savivaldybė, būtų įtrauktas jį palaikantis panevėžietis verslininkas, tam, kad tai būtų galima padaryti, buvo pakeisti minėtos tarybos nuostatai ir iš verslininkus vienijančios organizacijos į ją deleguoti ne trys, kaip iki tol, bet keturi nariai. Anot prokuratūros, netrukus po to, kai šis asmuo buvo įtrauktas į Panevėžio verslo tarybą, jo šeimos valdomoje kavinėje buvo surengta mero gimtadienio šventė. Tos pačios šeimos kavinėje miesto meras su bendraminčiais rinkosi ir 2019 m. pavasarį, laukdami savivaldos rinkimų rezultatų. Tyrimo duomenimis, patalpos ir maistas per šiuos vakarėlius mero svečiams buvo suteikiami itin simbolinėmis kainomis.

Suabejojo vieninteliu įrodymu

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad, bylos duomenimis, vienintelis įrodymas šioje byloje, iš kurio galima spręsti apie susitarimo ir pažado realumą ir apskritai kyšio kaip nusikaltimo dalyko nustatymą, yra pokalbis tarp kaltinamųjų. Teismo vertinimu, vien jo turinys nesudaro neabejotino pagrindo manyti, kad įvyko korupciniai mainai, todėl dėl tokio kaltinimo teiginio kilo abejonių.

Teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog mero prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo tikru ir realiu ketinimu gauti kyšį. Taip pat byloje nebuvo nustatytas ir A.Bieliausko realus ketinimas papirkti R.M.Račkauską.

Šiame kontekste pažymėta, kad kyšio kaip korupcinės nusikalstamos veikos požymio neteisėtumas ar nepagrįstumas, kaip ir pažadų jį duoti ar priimti realumas, prekybos poveikiu bylose yra įrodinėtinos aplinkybės, kurios negali būti nustatytos prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje įrodymais nepagrindus R.M.Račkausko ar Komiteto rėmimo šiais pinigais laiko ir būdo, taip pat neužfiksavus kokių nors tokią paramą realizuojančių veiksmų ar detalizuojančių pokalbių, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad kaltinamieji realiai susitarė dėl kyšio už poveikį savivaldybės įmonėms skiriant paramą.

Teismas sprendė, kad, viena vertus, nenustačius R.M.Račkausko ir A.Bieliausko korupcinių mainų, toliau sekę mero veiksmai, susiję su iniciatyva skirti paramą krepšiniui, nėra nusikalstamos veikos pavojingumo lygio. Kita vertus, teismui kilo abejonių ir dėl to, jog R.M.Račkauskas vėliau taip elgėsi dėl galimai sutarto kyšio, nes labai panašus jo elgesys buvo ir kitų sporto organizacijų atžvilgiu, o parama krepšiniui dėl to neišsiskyrė nuo ankstesnių metų nei dydžiu, nei rėmėjų skaičiumi.

Nematė didelės realios žalos

Taip pat teismas vertino, kad R.M.Račkauskas, būdamas valstybės tarnautoju, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai nenulėmė valdžios ar savivaldos įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimo, nepakenkė valstybės ar savivaldybės valdymo tvarkai ir realios žalos nesukėlė. Dėl mero veiksmų Verslo taryboje padidėjo vienos iš atstovaujamų verslo organizacijų narių skaičius, papildomai deleguojant iš šios organizacijos vieną konkretų asmenį, su kuo ši organizacija sutiko. Dėl tokių veiksmų Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai Verslo taryboje buvo atstovaujami ne trijų, o keturių narių.

Teismas pažymėjo, kad pretenzijų dėl tokio pasikeitimo neišreiškė nei vienas iš esamų Verslo tarybos narių: tam neprieštaravo nei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nei Panevėžio krašto pramonininkų asociacija ar Panevėžio verslininkų asociacija. Teismo vertinimu, toks pasikeitimas lėmė platesnį Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą Verslo taryboje, tačiau realybėje tokios aplinkybės reikšmė buvo minimali, nes tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu. Kartu pažymima, kad Verslo tarybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad R.M.Račkausko veiksmais, vien nesilaikant nustatytų procedūrų keičiant Verslo tarybos nuostatus ir įtraukiant į jos sudėtį S.T., buvo padaryta didelė reali žala valstybei, savivaldybei ar bet kuriai kitai organizacijai, būdinga piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstamai veikai.

Lietuvos apeliaciniame teisme šiuo metu nagrinėjama ir kita su R.M.Račkausku susijusi baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnybine mero padėtimi.