Užsimojusi kelti socialinių darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus valdžia pamiršo adekvačiai jiems pakelti ir algą. Daug neprašoma, užtektų ir tokios, iš kurios būtų galima bent jau pragyventi, nes iki šių metų sausio 1 d. vidutiniškai socialinio darbuotojo rankose atsidurdavo kiek daugiau nei 1000 litų siekiantis mėnesio uždarbis.
Pragyventi sunku
Vyriausybės priimtame nutarime numatyta socialiniams darbuotojams algas didinti nuo šių metų sausio 1 d. Tam iš valstybės biudžeto skirta beveik 20 mln. litų, tačiau kiekvienam darbuotojui alga vidutiniškai padidės vos 10 proc. Laukdama pirmosios padidintos algos Ignalinoje socialine darbuotoja dirbanti Virginija Jančienė džiaugiasi ir tuo menku valdžios duotu trupiniu.
„Iki šiol mano alga buvo 1470 litų, neatskaičius mokesčių. Pragyventi iš jos sunku, tačiau ką mes galime pakeisti? Pasiskundžiame vienas kitam ir toliau dirbame, nes ieškoti geriau mokamo darbo, ypač tokiame mažame miestelyje, yra bergždžia”, - liūdną situaciją „Vakaro žinioms” nupasakojo pašnekovė.
V.Jančienės norai kuklūs. Moteris džiaugtųsi, jei jos šeimos biudžetą atskaičius mokesčius kas mėnesį papildytų vos 1500 litų alga. „Kadangi darbo krūvis yra tikrai nemažas ir darbas neapsiriboja vien tik prašymų priėmimu, o atsakomybės yra tikrai daugiau, kaip ir kiekvienas žmogus norėčiau, kad ta alga būtų bent šiek tiek didesnė. Bent tokia, iš kurios būtų galima pragyventi”, - svajojo moteris.
Gauna mažiau nei visi
Apie tai, kad vos kilstelėta alga dar kils, kol kas tikrai galima tik svajoti, tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė tikino, kad rankų nenuleis ir kartu su daugybe socialinių darbuotojų vienijančia sąjunga toliau varstys valdžios atstovų kabinetų duris.
Profesinės sąjungos pirmininkė nedramatizavo situacijos, tačiau pabrėžė, kad vidutinė Lietuvos gyventojo alga gerokai lenkia socialinio darbuotojo algą, tas yra paprasčiausiai nesąžininga ir nesuprantama. „Turint omenyje, kad vidutinis Lietuvos gyventojo atlyginimas pernai buvo daugiau nei 2000 litų, socialinių darbuotojų alga, palyginti su juo, buvo juokingai maža. O juk darbas yra labai atsakingas. Norint dirbti socialiniu darbuotoju reikalingas ne tik aukštasis išsilavinimas, bet ir praktika, pasiruošimas ir pan.”, - piktinosi I.Petraitienė.
Grasino streikais
Pašnekovė priminė, kad apie algų didinimą buvo kalbama dar 2008 metais, tačiau užklupus krizei visi planai buvo „užraukti”. „Mūsų sąjungoje yra nemažai socialinių darbuotojų, kurie sukilo ir nusprendė pagaliau keisti situaciją. Ne kartą kalbėjomės su valdžios atstovais ir teko netgi grasinti, jog vesim žmones į gatves streikuoti, kaip tai padarė mokytojai, kol galiausiai buvome išklausyti ir alga pakilo 10 proc.”, - kryžiaus kelius valdžios labirintuose prisiminė ėjusi I.Petraitienė.
Paklausta, ar nesijaučia tuos 10 proc. lyg kaulą šuniui iš valdžios gavę, profesinės sąjungos pirmininkė tikino suprantanti šalies finansinę padėtį. „Žinoma, būtų geriau, jei ta alga būtų pakilusi 20 proc., bet džiaugiamės ir tokiu pasiekimu. Tačiau jokiais būdais nesėdėsime sudėję rankų. Ir toliau spausime valdžią, kad alga palaipsniui kiltų”, - apie ateities planus pasakojo socialinių darbuotojų teises ginanti I.Petraitienė.
1006 - Toks buvo vidutinis socialinio darbuotojo padėjėjo atlyginimas neatskaičius mokesčių iki šių metų sausio 1 d.
1445 - Toks buvo vidutinis socialinio darbuotojo atlyginimas neatskaičius mokesčių iki šių metų sausio 1 d.
2116 - Toks vidutinis praėjusių metų Lietuvos gyventojo mėnesio uždarbis
Algirdas SYSAS - Seimo narys:
Jei tik tie lūkesčiai būtų įvykdyti, būtų visai neblogai, tačiau ministras išleido įsakymą, pagal kurį įstaigų vadovai gali didinti algas tik visiškai mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams, kurie buvo prie apatinės žirklių ribos, o čia įeina tik socialinių darbuotojų padėjėjai.
Tačiau mes priimdami įstatymą kalbėjome apie visų socialinį darbą dirbančių darbuotojų algą, bet pagal ministro išleistą įsakymą tai nevyksta. Tai ir yra didžiausia blogybė. Socialiniai darbuotojai iš biudžetininkų turi mažiausius atlyginimus, o jų darbas ne tik sunkus, bet kartais net pavojingas.
Žinoma, visi nori gauti didesnius atlyginimus, tačiau jei jie būtų bent 10 proc. padidinti vykstant masiniam visko mažinimui, tai jau būtų maža prošvaistė. Meluočiau, jei sakyčiau, jog mažiau nei su 1500 litų per mėnesį Lietuvoje neįmanoma išgyventi, nes daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų taip verčiasi. Žinoma, pragyvenimo lygis yra apgailėtinas, todėl žmonės ir bėga iš Lietuvos ieškoti darbo kitur. Nors jiems svetur iškyla kitokios problemos, tačiau bent jau darbo užmokestis, darbo santykiai ir požiūris į dirbantį palyginti su Lietuva yra kaip dangus ir žemė. Kol tokia politika, kai taupoma mažiausias pajamas gaunančiųjų sąskaita, o ne turtingųjų, situacija nesikeis.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
