1 nuotr.Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija surengė spaudos konferenciją, skirtą aptarti sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą. Pasisakė institucijos atstovės Kristina Auruškevičienė, Diana Smaliukaitė, Birutė Kavaliauskienė, Gitana Ratkienė ir Lazdynų sveikatos priežiūros centro atstovė Vaida Bernotienė. Jos papasakojo, kaip keisis sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas regiono gyventojams po gydymo įstaigų tinklo atnaujinimų. Tiesa, reformos apimtys paaiškės tik rugsėjį.
Pirmoji nuo 2020 iki 2022 metų vykdomu pilotiniu projektu pasidžiaugė V.Bernotienė. Pasak jos, buvo atrinkti pacientai, kurių sveikatos būklės stebėjimas buvo pavestas atvejo vadybininkams ir specialistų - šeimos gydytojų, kardiologų, endokrinologų ir t.t. - komandai.
„Pacientams yra sudaromas individualizuotas sveikatos priežiūros planas. Jis leidžia efektyviau stebėti paciento sveikatos būklę ir greičiau priimami sprendimai dėl gydymo poreikio, - pasakojo V.Bernotienė. - Pacientai nuolat bendrauja su savo atvejo vadybininku, kas užtikrina nuolatinę sveikatos būklės kontrolę. Be to, ugdoma pacientų savipriežiūra, nes jie patys kelis kartus per dieną tikrina savo gliukozės kiekį ir duomenis sukelia į sistemą. Specialistai mato pokyčius ir bendras tendencijas. Jei stebima teigiama dinamika, ji motyvuoja siekti geresnių rezultatų. Jeigu neigiama, pacientams patariama vengti kai kurių produktų, koreguoti elgesį."
Specialistai, pasak jos, matydami pokyčius, operatyviau gali išsikviesti pacientus ar spręsti tolesnių konsultacijų klausimą. Jeigu situacija klostosi palankiai, atėjus laikui atvejo vadybininkas pats primena, kad reikia pasirodyti specialistams. Tokiu atveju pacientai registruojami ir jiems nereikia laukti eilėse. Taip pat sistema leidžia išvengti hospitalizacijos ar nebūtinų vizitų pas medikus.
B.Kavaliauskaitė, pripažinusi, kad Lietuvoje trūksta slaugytojų, teigė, kad ruošiami planai, kaip didinti jų skaičių. Slaugytojai galėtų perimti dalį dabar šeimos gydytojų atliekamų administracinių funkcijų, o šie - skirti daugiau laiko savo tiesioginėms pareigoms.
Užsiminus, kad gydytojai verčiami pacientus siųsti konsultacijoms net tada, kai tas nėra būtina, ji pabrėžė, kad ligoninių vadovų siekis tokiu būdu užsidirbti nėra korektiškas.
„Išrašytų siuntimų skaičius nėra gydytojo darbo kriterijus. Jis turi dirbti pagal kompetenciją ir pas specialistus siųsti tik tada, kai pats negali išspręsti sveikatos problemų", - pabrėžė ji.
D.Smaliukaitė priminė, kad pritraukti slaugytojus ir kitus trūkstamus darbuotojus ligoninės gali sudarydamos sutartį su mediciną dar studijuojančiais asmenimis.
„Pasirašius sutartį ligoninė apmokėtų jo mokslus, o mokslus baigę studentai vėliau joje atidirbtų numatytą laikotarpį", - patikslino ji.
G.Ratkienė nurodė, kad SAM siekia, jog šeimos medicinos paslaugas teiktų šeimos gydytojo komanda, kurioje būtų ne tik slaugytojas, bet ir atvejo vadybininkas, akušeris, gyvensenos specialistas, socialinis darbuotojas ir kt. Tai, jos teigimu, leistų taikyti lankstesnius gydymo metodus ir mažintų šeimos gydytojui tenkančią administracinę naštą. Taip pat tokia sistema leistų sumažinti stacionaruose užimamų lovų skaičių.
Visgi, kada tiek šios, tiek gydymo įstaigų sujungimo reformos bus įgyvendintos, taip ir liko neaišku. Pasak SAM vadovo patarėjos K.Auruškevičienės, savivaldybės iki balandžio turėtų pateikti savo sveikatos paslaugų tinklo pertvarkymo vizijas.
„Tuomet, atsižvelgiant į jų įvardintus prioritetus ir poreikius, bus rengiami strateginiai dokumentai bei detalizuojami planai. Vilniaus mieste gali būti suformuoti trys gydymo įstaigų blokai - Lazdynų, Santarų ir Antakalnio, - bet tai tik ministerijos vizija. Galutinių pozicijų šiuo klausimu dar nėra", - sakė ji.
