respublika.lt

Organų donorystės tema kelia aistras

(279)
Publikuota: 2022 lapkričio 27 17:00:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Net „numanomo sutikimo“ donorystei sistemos įdiegimas negali garantuoti geresnių valstybės rezultatų šioje srityje. Vitos Jurevičienės nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kurioms įsigaliojus visi veiksnūs asmenys, kurie nėra pasirašę nesutikimo, būtų laikomi potencialiais organų donorais. Tačiau tokia idėja visuomenėje sutikta nevienareikšmiškai. „Vakaro žinios" supažindina, kokio modelio šia tema laikomasi kitose ES valstybėse.

 

Sutikimo nebereikėtų

Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė konservatorių frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktoms Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms, siūlančioms Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nėra pasirašę nesutikimo, bus automatiškai būtų laikomi potencialiais organų donorais.

Dėl tokių Seimo planų kai kurie trina rankomis, kai kurie juos kritikuoja. Lietuvos nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos atstovė Ieva Abromavičienė pažymi, kad šiuo metu net trečdalis Lietuvos gyventojų nesutinka paaukoti savo organų. Todėl, anot jos, kiekvieno žmogaus laikymas potencialiu donoru iš esmės padidintų donorystei pritariančių asmenų skaičių.

O Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, gydytojas, kunigas Andrius Narbekovas skeptiškai vertina iniciatyvą ir pabrėžia, jog donoro organas yra dovana, todėl įpareigojimas aukoti organą supriešintų visuomenę.

„Mes pažeidžiame donorystės principą, nes donorystė yra dovanojimas. Ir medicinoje tai turi būti paisoma, kad pacientas turi sutikti ir norėti tapti donoru. Manau, kad su nauju modeliu sugadinsime visą donorystės procesą vien dėlto, kad žmonės supranta donorystę kaip laisvą. Mes čia supriešiname ligonius su likusia visuomenės dalimi. Ligoniai taip pat norėtų gauti dovaną, o ne taip, kad kažkokiu principu paimtą organą be žmogaus valios išreiškimo ir tie modeliai nesprendžia esmės", - sakė VDU profesorius.

Anot jo, lieka tik įsivaizduoti, kiek įsigaliojus naujajam modeliui Lietuvoje būtų skandalingų istorijų.

Beje, parlamentarai nepritarė Seimo narės Agnės Širinskienės siūlymui išduodant asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą sudaryti galimybę gauti ir Donoro kortelę. Šiuo metu asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, sutikimą gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, o kontaktiniu būdu - tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje.

Skirtingi modeliai pasaulyje

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius yra atlikęs analizę, kokie donorystės modeliai veikia kitose ES valstybėse. Analizės rezultatus „Vakaro žinios" pristato savo skaitytojams.

ES valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės (o kartais ir regioninės) organų donorystės sistemos, pagal kurias asmenys gali dovanoti savo organus po mirties. Pagal „informuoto sutikimo" modelį (dar vadinamą „aiškaus sutikimo") asmens sutikimas po mirties dovanoti organus privalo būti aiškiai išreikštas. Pagal „atsisakymo" modelį galioja „numanomo sutikimo" principas (t. y. neišreikšta valia prilygsta sutikimui) - asmuo, nenorintis dovanoti savo organų, privalo iki mirties pateikti aiškų prašymą nepašalinti organų transplantacijos tikslais.

Daugelis valstybių yra sukūrusios donorų ir (arba) nedonorų registrus, kuriuose piliečiai gali įsirašyti kaip pageidaujantys dalyvauti arba nedalyvauti organų donorystės programose.

Praktikoje egzistuoja skirtumai ir tarp tam pačiam tipui priskiriamų modelių. Šie skirtumai atsiranda dažniausiai dėl to, kad net ir „atsisakymo" modeliuose velionio šeima vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl donorystės. „Švelnusis" „atsisakymo" modelio variantas suprantamas kaip sistema, kurioje artimieji visais atvejais turi teisę po velionio mirties išreikšti valią dėl jo organų donorystės. „Kietasis" variantas tokios teisės artimiesiems nesuteikia arba suteikia tik tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, jeigu donoras būdamas gyvas neišreiškė savo valios).

„Informuoto sutikimo" modelį taiko vos 6 ES valstybės: Lietuva, Airija, Danija, Kipras, Rumunija bei Vokietija. Visos kitos taiko „atsisakymo modelį", tačiau vyrauja „švelnusis" variantas, egzistuojantis 15-oje šalių.

Svarbiau - švietimas

2018 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame palygintos „informuoto sutikimo" ir „atsisakymo" sistemos 35 panašiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse. Remdamasis šiuo tyrimu, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius konstatuoja, kad būtų klaidinga teigti, jog modelis, kuriam Seimas po pateikimo pritarė, garantuoja donorų ir transplantacijų skaičiaus augimą.

„Nagrinėjant individualius atvejus, galima rasti tiek sėkmės pavyzdžių (Austrija, Belgija, Ispanija, Italija), tiek ir valstybių, kuriose, įvedus numanomo sutikimo modelį, donorystės skaičiai reikšmingai nepakito, arba netgi smuko (Brazilija, Čilė, Singapūras, Švedija, Velsas). Cituojamo tyrimo autoriai daro išvadą, kad „numanomo sutikimo" sistemos įdiegimas savaime negali užtikrinti geresnių valstybės rezultatų organų donorystės srityje ir pastebi, kad „net ir tose sistemose, kur galioja numanomo sutikimo principas, turi būti sprendžiamos kitos kliūtys organų donorystei". Taip pat teigiama, kad „didesnis dėmesys švietimui ir plačiosios visuomenės informavimui apie transplantacijos naudą yra geriausias būdas pasiekti organų donorystės skaičių didėjimą".

Du pavyzdžiai

Austrija įvardijama kaip pavyzdinis „kietosios" sistemos modelis ES. Pagal 2020 m. duomenis Austrija užima 5 vietą pagal pomirtinę organų donorystę (23,7 donorai/mln. gyv.) ir 3 vietą pagal bendrą transplantacijų skaičių (70,8 donorai/mln. gyv.).

Įstatymai numato, jog organai, organų dalys arba audiniai gali būti paimti iš potencialaus mirusios donoro, jei jis būdamas gyvas neišreiškė tam prieštaravimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą prieštaravimų dokumentavimą, šalyje įsteigtas asmenų, atsisakančių dovanoti organus, registras.

Praktikoje dažniausiai yra gerbiamas ir bet kokios kitos formos mirusio asmens valios pareiškimas dėl pomirtinės organų donorystės, pavyzdžiui, neoficialus dokumentas, rastas tarp mirusiojo asmens dokumentų, arba žodinis pareiškimas, pateiktas dalyvaujant šeimos nariams. Vyriausybės tinklalapyje nurodoma, kad net ir tais atvejais, kai miręs potencialus donoras nebuvo išreiškęs nesutikimo, ligoninės susisiekia su šeimomis ir stengiasi gauti sutikimą, tačiau „teisiškai jos nėra įpareigotos taip elgtis".

Portugalijoje sistema dar griežtesnė. Įstatymuose net nėra numatyta gydytojų pareiga konsultuotis su mirusiojo donoro artimiausiais giminaičiais ar šių giminaičių teisė išreikšti prieštaravimą. Tiesa, įstatymas įpareigoja Sveikatos ministeriją sukurti ir palaikyti Nacionalinį nedonorų registrą, kuriame visi asmenys turi teisę išreikšti savo nenorą būti donorais po mirties arba nurodyti, kurių konkrečių organų paėmimui jie prieštarauja, paliekant teisę transplantuoti nepaminėtus organus. Praktikoje artimieji turi teisę išreikšti prieštaravimą ir tais atvejais, kai miręs giminaitis nebuvo užsiregistravęs nedonorų registre, tačiau į jų nuomonę gali būti neatsižvelgta, jeigu konkrečiu atveju egzistuoja skubus ar ypatingai skubus tam tikro organo transplantacijos poreikis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
8
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (279)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s