1 nuotr.Apie 95 proc. į darbo ginčų komisijas kreipiasi darbuotojai, tačiau pasitaiko atvejų, kai ginčą darbuotojui inicijuoja darbdavys. Vienas iš pasitaikančių ginčų - darbuotojas nesutinka atlyginti darbdaviui mokymo išlaidų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad Darbo kodekso 37 str. numatyta, jog darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, t.y. pagal Darbo kodekso 58 str., arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t.y. pagal 55 str.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad atlygintos gali būti tik su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu susijusios išlaidos. Be to, atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų, pažymima pranešime.
Skyriaus vedėja I.Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką išlaidos turi būti realiai patirtos, o pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka darbdaviui.
Tiesa, ne bet kokie darbuotojo mokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas randasi tada, jei darbuotojas, kuris ir be mokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti paskirtas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui arba funkcijoms keliamus reikalavimus, kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo profesinę vertę.
