respublika.lt

Naujakuriai rado mamuto iltį

(0)
Publikuota: 2020 birželio 13 18:00:00, Loreta Ripskytė, „Šiaulių krašto“ žurnalistė
×
nuotr. 1 nuotr.
Loretos Ripskytės nuotr.

Į Žagarę iš Naujosios Akmenės atsikėlę Judita ir Juozas Grigaliūnai įsigytoje sodyboje aptiko netikėtą radinį - namo palėpėje paprastoje apdulkėjusioje kartoninėje dėžėje gulėjo mamuto ilties dalys.

 


Radinys gulėjo pastogėje

Judita ir Juozas Grigaliūnai Žagarėje prieš porą metų įsigijo sodybą.

„Per nesandarų stogą sunkėsi vanduo, tad vyras vieną dieną užlipo į palėpę patikrinti, kurioje vietoje prateka. Kaip tik pasitaikė lietingas oras, kada geriausia tokias bėdas pastebėti. Ten, kaip ir visose pastogėse, paviršius užklojęs dulkių sluoksnis, prišnerkšta, nes kurį laiką buvo įjunkę gyventi balandžiai, kiaunės. Naujasis šeimininkas kampe pastebėjo nukištą kartoninę dėžę, - lyg detektyvą pasakoti pradeda Judita Grigaliūnienė. - Kai ją laiptais nunešė žemyn, pasakė radęs mamuto iltį, vos amo nepraradau. Laikiau rankose, o galvoje netilpo mintys: juk toks netikėtumas, toks radinys!“

Šeima kurį laiką svarstė, ką daryti? Parduoti, atiduoti? Kadangi patys tapę pusiau akmeniškiais kurį laiką gyveno Naujojoje Akmenėje, galvojo pasiūlyti Ventos regioninio parko direkcijai. Tačiau dilemą išspręsti padėjo dukra Beatričė, Vilniaus universitete studijuojanti biologiją.

Mergina kartu su bendrakurse Justina Satkevičiūte Žagarės regioninio parko direkcijoje neseniai pradėjo praktiką - pagal dėstytojo duotą užduotį atlieka skiauterėtųjų tritonų apskaitą. Tad ji tapo mamuto ilties kelionės į Žagarės regioninio parko direkciją tarpininke.

Mokslininko žodis

Kad palėpėje aptiktas radinys išties gali būti mažiausiai keliolikos tūkstančių metų amžiaus mamuto iltis, beveik neabejoja ir direkcijos darbuotojus pagal pateiktas fotografijas konsultavęs Vilniaus Universiteto Geologijos ir minerologijos katedros lektorius dr. Andrejus Spiridonovas.

„Šimtu procentų negaliu tvirtinti, tačiau pagal emalės fragmentus labai panašu į mamuto iltį. Net būtent toks sudūlėjimas, sutrupėjimas būdingas. Jo amžius gali būti mažiausiai 12 tūkstančių metų, bet gali siekti ir kelis kartus daugiau. Tam reiktų atlikti specialius tyrimus. Įdomu ir iš kur atsirado - ar atvežtas iš svetur, ar vietinis radinys. Mamutų iltys iš Sibiro gabenamos į Vakarų Europą, jos brangios, naudojamos papuošalams, prabangos daiktams gaminti. Tačiau atvežtinė iltis turėtų būti ne tokia sudūlėjusi“, - savo įžvalgomis su „Šiaulių kraštu“ pasidalino dr. A.Spiridonovas.

Įspūdingi radiniai

„Taip, aš radau mamuto iltį, - patvirtino Vilniuje gyvenantis buvusio namo, kurio palėpė slėpė netikėtą eksponatą, savininko sūnus Romualdas Tumonis. - Metų tiksliai nepamenu, bet galėjo būti maždaug prieš tris dešimtmečius. Mūsų mama, kuri jau 14 metų mirusi, anuomet gyveno Žagarėje. Tąkart kartu su pusbroliais išėjau pasivaikščioti po gražias vietos apylinkes. Pasitaikė gana ankstyvas pavasaris - kovo mėnuo ar balandžio pradžia. Praeinant pro Žvelgaičių ežerą netoli pakrantės vandenyje pastebėjome kažkokį šviesų, balzganą daiktą. Tikrai ne medžio rąstigalį, bet nemenką. Priėjau, pajudinau ir ištraukiau. Tuo metu tai buvo vientisas gabalas, kuris, prigėręs vandens, galėjo sverti 15-20 kilogramų. Emalė siekė net iki dviejų centimetrų. Iškart pagalvojome, kad mamuto iltis. Juk ne šerno, tikrai tokių dalykų nesupainiosi. Pagal storį, dydį - galingo gyvūno būta.“

Mamuto griaučiai rasti ir Vilniuje

Mamutų reliktų Lietuvoje rasta ne vienoje vietoje. Žagarėje praeito amžiaus šeštajame-septintajame dešimtmetyje nuo ozo, kur buvo kasamas žvyras, kitą mamuto iltį į namus parsivežė šviesaus atminimo žurnalistas Vytautas Vaitkus. Jam ją parodė vietos darbininkai.

„Rastos ilties dalis siekė pusmetrį. Įdėjome į plastikinį maišą ir ilgai gulėjo, kol per dr. archeologą Ernestą Vasiliauską atvykę mokslininkai susidomėjo ir atidavėme istorijos muziejui“, - pasakoja Žagarės kraštotyrininkė, Joniškio garbės pilietė Romualda Vaitkienė.

Vienas įspūdingesnių radinių šalyje aptiktas 1957 metais kasant griovį kanalizacijos vamzdžiui Vilniuje Antakalnio mikrorajone. Mamuto griaučiai buvo gerai išsilaikę, jie gulėjo pusketvirto metro gylyje, smėlio ir žvirgždo nuosėdose.

Atkastos dešinės mamuto ilties ilgis siekė 294 centimetrus, kairės - 281, skersmuo - 17,3 centimetro. Ten pat aptiktas kaklo slankstelis, apatinis žandikaulis, dešinės priekinės kojos žastas ir dilbis, dešinės užpakalinės kojos šlaunikaulis ir blauzdikaulis, keletas pėdos kaulų ir apie 20 kitų skeleto dalių - iš viso apie 40 kaulų.

Pagal griaučių dydį nustatyta, kad Vilniaus mamuto aukštis siekė 3,2 metro. Jo skeleto dalis suplovė upės vanduo ir palaidojo nuosėdos prieš 12 tūksančių metų. Rastos mamuto liekanos saugomos Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fonduose.

Manoma, kad mamutai, dramblinių šeimos iškastiniai žinduoliai, Lietuvoje gyveno nuo 74 tūkstančių iki 24 tūkstančių metų prieš Kristų, nors dalis mokslininkų, remdamiesi geologiniais duomenimis, teigia, kad vis dėlto periodas vėlyvesnis - maždaug 13-12 tūkstančių metų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s