1 nuotr.Minint 50 metų nuo devyniolikmečio jaunuolio Romo Kalantos ištarto laisvės šauksmo „Laisvę Lietuvai!“ ir paaukojusio savo gyvybę Kauno muzikinio teatro sodelyje gegužės 14 d., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje rengiama mokslinė konferencija.
Istorikai ir archyvų specialistai konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva paminint R. Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“ aptars įvairius neginkluoto pasipriešinimo, pilietinio atsparumo ir pasiryžimo ginti gimtąją šalį aspektus.
Politikos mokslų ir sociologijos ekspertai nagrinės R. Kalantos pasiaukojimo ir kilusių masinių protestų reikšmę, o žvelgiant iš dabarties pozicijų bus pateikiamos analitinės pastabos. Apie sovietinės okupacijos metais patirtus išgyvenimus pasakos rezistencijos dalyviai, meno ir kultūros atstovai.
Konferenciją organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
2022 metai yra paskelbti Romo Kalantos metais.
Romo Kalantos poelgis ir sovietinės valdžios reakcija pažadino lietuvių tautinius jausmus ir sukėlė kelias dienas trukusias masines antisovietines manifestacijas. Žmonės protestuodami išėjo į gatves, ta eisena virto demonstracija, o Laisvės alėja – laisvės šūkius skanduojančių jaunuolių arena. Taip 1972-ųjų pavasarį per Kauno Laisvės alėją plūstelėjo maišto ir apmaudo banga, kuri jau buvo neišvengiama dirbtinoje, represijomis grįstoje sovietų sistemoje.
Po 1972 m. gegužės įvykių Lietuvoje susidegino ar bandė tai padaryti dar keli žmonės. Nors ir buvo numalšintas jaunimo pasipriešinimas, tačiau laisvės šauksmas nuvilnijo, laukdamas progos vėl būti išgirstas, o R. Kalanta tapo išsilaisvinimo iš sovietinio režimo simboliu.
R. Kalanta domėjosi muzika, hipių judėjimu, kuris, anot jo, kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką, pats grojo gitara.
