Mokesčių didinimas jau už kampo

Jau mokame

Dabar NT mokestis mokamas tik tuo atveju, jei NT vertė viršija 150 tūkst. eurų. Naujajame įstatyme būtų numatytas minimalus ir maksimalus šio mokesčio tarifai, o jų dydžius galėtų nustatyti savivaldybės. Kad mokesčiai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, Seimas juos turėtų priimti šioje pavasario sesijoje. Ar Seime šių įstatymų projektai jau užregistruoti?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs šio komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas patikino, kad automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas Seimo dar nepasiekė:

„Kaip žinote, Seimas šio įstatymo pateikimą atmetė, dabar šio įstatymo projekto nėra, nebent Aplinkos ministerija dar atneš. Tik neaišku, ką ir kokio dydžio. Būtina jį pateikti dabar, jei nori, kad įstatymas pradėtų veikti nuo 2023 m. sausio 1 d."

Ar išmintinga galvoti apie naujus mokesčius, kai Lietuvoje tokia didžiulė infliacija? Juk mes ir taip sumokame taršos mokestį, kai registruojame automobilius.

„Ne, neišmintinga, - sutiko V.Ąžuolas. - Iš tikrųjų matome, kad Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių yra didžiausia infliacija ir kaip lengvai švaistomi valstybės pinigai. Ką tik priimtas sprendimas, kuris leis elektros spekuliantams didinti savo pelnus. Dalis valstybės kompensacijų už elektrą ne tiesiogiai pasieks valstybines įmones, bet pateks į elektros spekuliantų rankas, kad jie galėtų pasididinti pelnus.

Mes taršos mokestį jau dabar mokame kaip motorinių transporto priemonių registracijos mokestį, todėl tikrai nesame viena iš keturių ES valstybių, nemokančių automobilių taršos mokesčio. Taip kalbėti yra pasityčiojimas. Jeigu valdantieji nori nauju mokesčiu papildyti valstybės biudžetą, tai tegul taip ir pasako.

Mes užmirštame pasakyti, kad dar akcizą mokame už degalus. Už automobilio taršą taip pat sumokame registruodami mašiną. Koks skirtumas, kaip konkreti valstybė moka už gamtos taršą. Vienos įveda metinį taršos mokestį, kitos - kitaip, bet vis vien gyventojai už taršą moka. Atsimenu, kai Seime buvo pristatinėjamas automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas, aplinkos ministras sakė, kad dalis pinigų bus skirta naujo miško sodinimui. O kiek atsodinta?"

Pinigai gynybai

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pirmąją karo Ukrainoje dieną išsiuntė raštą prezidentūrai ir Seimui. LVK siūlo įvesti gyventojams naują mokestį, iš kurio surinkti pinigai būtų skirti krašto gynybai. Ar toks mokestis, kuris kol kas tėra tik idėja, mūsų valstybei praverstų?

V.Ąžuolas neslėpė abejonės:

„Dabar tikrai ne laikas, kai infliacija pati didžiausia ES („Eurostat" kovo mėnesio duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija - 15,6 proc., kai tuo metu ES vidurkis - 7,8 proc., euro zonoje - 7,4 proc., o Maltoje, turinčioje mažiausią infliaciją, tesiekia 4,5 proc. - aut. past.). Įvesti naują mokestį dabar būtų visiškai neprotinga.

Prisiminkime, kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė per 2008-2009 m. finansinę krizę padidino pelno mokestį nuo 15 iki 20 proc., o pelno mokesčio surinko dvigubai mažiau. Kai mokesčiai per daug keliami, juos būna vis sunkiau surinkti iš gyventojų, nes žmonės pradeda nuo mokesčių išsisukinėti. Kai socialdemokratai, atėję į valdžią, sugrąžino 15 proc. pelno mokestį, jo surinkimas nuo buvusių 350 mln. eurų padidėjo iki 700 mln. eurų. Mokesčio surinkta dvigubai daugiau.

Bet dabartiniai valdantieji iš šių pavyzdžių nepasimokė. Vėl lipa ant to paties grėblio.

Statybų sektorius stringa, vežėjų verslas stringa, žaliavų kainos kyla, metalo, medienos jau trūksta. Dabar ekonomiką reikia skatinti, gaivinti, kad gautų lengvatinių kreditų, savivaldybėms suteikti limitą, kad galėtų vykdyti europinius ar vietinius projektus - štai šitie dalykai yra reikalingi. Antiinfliacinis paketas - 2,26 mlrd. eurų, bet Vyriausybė sėdi ant krūvos milijardų eurų kaip tas šuo ant šieno. Nei pats ėda, nei kitiems duoda. Iš ekonomikos atsigavimo fondo skirta tik 150 mln. eurų. Gal ekonomika žlugdoma tyčia? Pinigų yra, bet kažko laukiama.

„Valstiečių" vyriausybės laikais, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, buvo skirta 500 mln. eurų ekonomikos gaivinimui. 150 mln. - keliams ir 350 mln. - statiniams. Viskas žinoma, nereikia išradinėti naujo dviračio. Viskas yra. Tik tyčinis nenoras veikti."

V.Ąžuolas skeptiškai atsiliepė ir apie kalbas, jog reikėtų peržiūrėti ir NT mokestį. Dabar šį mokestį moka tik tie gyventojai, kurių nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų. Tačiau pasigirsta ketinimų apmokestinti visų gyventojų nekilnojamąjį turtą.

„Mane tai stebina, - prisipažino V.Ąžuolas. - Vyriausybė viena ranka didina pensijas, išmokas, giriasi, jog stengiasi, kad žmonės mažiau skurstų, o kita ranka nori atimti iš tų pačių žmonių per NT mokestį. Kiek tas mokestis papildys biudžetą? Penki šimtai tūkstančių, o gal 700 tūkstančių žmonių pildys deklaracijas, gaiš savo laiką, kad įneštų po kelis eurus. Bus surinkta gal penkiolika, gal aštuoniolika, o gal dvidešimt milijonų eurų geriausiu atveju. Mokesčio administravimas kainuos brangiau. Gal apsieikime be tokio lėšų švaistymo."

Skaičiai

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 2,2 mln. mokesčių mokėtojų, įskaitant ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis. Sprendžiant iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimo, gyventojų pajamos didėja. 2021 m. vien GPM surinkta 393,3 mln. eurų. Tai yra 144,7 mln. daugiau nei 2020 m.

Komentuoja ekonomistas, signataras Audrius RUDYS:

Pernelyg neseku ekonominių procesų Lietuvoje, bet daug ką pamatau nuėjęs į parduotuves. Aš asmeniškai, nors ir turime nekilnojamojo turto, visada buvau už tai, kad būtų imamas ir NT mokestis, ir žemės mokestis, ir automobilio mokestis. Aš esu už tai, o ar dabar laikas tai daryti - nežinau...

Lietuvoje tikrai labai didelė infliacija, ji kyla ne keliais procentais, bet dešimtimis. Brangsta ne tik statistinis prekių krepšelis. Apkrauti žmones didesniais mokesčiais - gal irgi ne laikas, bet tolesnėje perspektyvoje, kai infliacija sumažės, mokesčius turbūt teks didinti, nes yra dvi priežastys.

Pirma, per pandemiją Europos Centrinis Bankas paleido į pasaulį didžiulę nepadengtų pinigų emisiją. Tai išgelbėjo valstybes nuo ekonominių krizių, bet už tai reikia mokėti dabar. Antroji mokesčių didinimo priežastis - civilizuotų visuomenių mokestis už tai, kas dabar vyksta Ukrainoje. Todėl pirmąją priežastį, kodėl gali būti didinami mokesčiai, suprantu, o dėl antrosios priežasties - pritariu, nes tai apsaugo mus nuo daug didesnių bėdų.

Šiuo metu valstybei galbūt netgi tikslinga skolintis. O už transporto priemones galėtų būti imamas mokestis ne transporto priemonės perdavimo metu, nuosavybės keitimo metu, o reguliarus mokestis, kai vyksta mašinos techninė apžiūra.

Negaliu atsakyti vienareikšmiškai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mokesčiai Lietuvoje turėtų didėti. Bet būtų geriau, jei tada Vyriausybėje dirbtų ne liberalai.