respublika.lt

Mitinguotojai siuntė žinią: Represijomis Tautos neparklupdysit (264)

2021 rugsėjo 11 17:20:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Nepaisant įvairių trukdymų ir viešumoje netylančių diskusijų, mitingas sostinėje, kaip buvo žadėję organizatoriai, įvyko. Ne prie Seimo, o Vilniaus širdyje - Katedros aikštėje. Įvertinus apsilankiusiųjų jame skaičių ir tai, jog sveikinimų renginio dalyviai sulaukė iš Vengrijos, Airijos, JAV, Austrijos, Vokietijos, Latvijos ir Baltarusijos, tapo aišku - vis dar esantieji valdžioje nebegalės apsimetinėti, kad „Lietuvoje viskas gerai" ar, kad žmonės „viskuo patenkinti".

×
nuotr. 5 nuotr.
Mitingas. Stasio Žumbio nuotr.



Daugybė „kodėl"?

Į mitingą, kaip ir į panašius pastarojo meto renginius, žmonės susirinko iš visos Lietuvos. Iš Panevėžio atvyko šio regiono Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Petras Storastas. Jis į sostinę važiavo norėdamas užduoti daugeliui šalies gyventojų rūpimus ir vis atsakymo nesulaukiančius klausimus.

„Kodėl, kai tik į valdžią patenka konservatoriai, prasideda cirkai? Prie senojo Landsbergio buvo parduota „Mažeikių nafta" ir kažkur dingo 26 mln. litų. Tačiau kaltų taip niekas ir nesurado. Vėliau, kai šalį ištiko krizė, tie patys konservatoriai už didžiules palūkanas pinigus skolinosi iš JAV komercinių bankų, o ne iš Tarptautinio valiutos fondo. Na taip, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sakė, kad iš TVF skolintis negalima, bet mes vis dar mokame ir neaišku, kada išmokėsime tas prisiimtas paskolas. Kodėl? - vieną po kito klausimus žėrė senjoras. - Arba tų pačių konservatorių sumažintos Lietuvos gyventojų pensijos. Latviai ir estai jų nemažino, tad jie gali gyventi, o mūsų senjorai skursta, nes juos visi pamiršo. Kodėl? Gal būsiu nepopuliarus, tačiau anais „blogais" laikais iš minimalios pensijos buvo galima išgyventi, o dabar..."

Priminęs Landsbergių polinkį pigiai pirkti sklypus ir statytis didžiulius pastatus, P.Storastas išsakė ir daugiau pastebėjimų apie „gerovės valstybę".

„Po rugpjūčio akcijos prie Seimo visa sisteminė žiniasklaida triūbijo apie sužeistus pareigūnus, tačiau niekur taip ir nepasirodė informacija apie tai, kiek nukentėjo paprastų žmonių. Niekas nepaaiškino, kodėl prieš juos buvo naudojama jėga, nors tai būtų galima vertinti, kaip žmogaus teisių pažeidimą. Problemas būtų galima vardinti ir vardinti, tačiau gerokai svarbiau yra pradėti veikti. Noriu žmones paraginti nelaukti eilinio mitingo, o jau dabar pradėti veikti savo miestuose ir miesteliuose, nes taip, kaip yra, toliau tęstis nebegali", - pabrėžė panevėžietis.

Vienykimės

Tai, kad reikia veikti, bet - bendrai, „Vakaro žinioms" teigė ir mitingo metu kalbėjęs svečias iš Baltarusijos - Aliaksandras Stralcou. Atvykęs išreikšti savo ir savo tautiečių paramą „Šeimų sąjūdžiui", jis pabrėžė, kad Lietuva ir Baltarusija turi bendrą istoriją, artimą kultūrą, todėl būtina visa tai apginti ir išsaugoti.

Pasiteiravus, kas yra suinteresuotas prigimtinių vertybių niekinimu ir naikinimu, svečias susimąstė.

„Tiesioginių įrodymų neturiu, bet, labai tikėtina, kad to siekia Džordžas Sorošas ir į jį panašūs. Pastarasis dešimtmečius stengėsi visuomenėje pasėti negatyvą. Dabar ši veikla pasiekė naują etapą. Manau, kad su tuo susijęs ne tik suaktyvėjęs LGBT judėjimas, bet ir „kovidinė" isterija bei esą dėl jos įvedami draudimai. Nepaisant to, kad visam tam metami didžiuliai pinigai, esu įsitikinęs, kad susivieniję ir padedami Dievo, mes - lietuviai ir baltarusiai - galime tam pasipriešinti. Žinau, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų nepatenkinti sorošine politika. Nedžiugina ji ir mano tautiečių, nes negatyvia propaganda užsiimančių „sorošo vaikų" yra visur.

Tiesa, dalis iš Baltarusijos dabar perbėgo į Lietuvą, bet noriu, kad žinotumėt, teisingai mąstantys baltarusiai kaip tik įmanoma palaiko teisingai mąstančius ir tikrąsias vertybes ginančius lietuvius", - patikino A.Stralcou.

Baltarusio teigimu, tikėtina, tą supranta ir neaišku kam dirbanti Lietuvos valdžia. Tai lėmė, kad valdantieji ne tik susipyko su kaimynais, bet ir uždarė sienas.

„Vis daugiau žmonių suvokia, kad visi ribojimai ir uždarymai nieko gero neduoda. Nei ekonomikai, nei žmonių bendravimui. Dar daugiau, jie tam tik kenkia. Turbūt tai daroma tyčia, bet viliuosi, kad paprasti žmonės ras būdų juos apeiti. Esu įsitikinęs, kad atgaivinus baltarusių ir lietuvių bendravimą, geriau pažinę vieni kitus, mes kartu, kaip senais laikais, įveiksime bet kokius iškylančius sunkumus", - optimistiškai pokalbį baigė. A.Stralcou.

„Vakaro žinių" kalbinti mitingo dalyviai nurodė įvairias priežastis, kodėl susirinko į protesto akciją, tačiau visi be išimties nurodė pagrindinę - tai skiepų politika

„Protestuoju prieš viską, kas dabar vyksta, nes yra visiška netvarka. Pati esu pasiskiepijusi, tačiau esu prieš skiepus. Tiksliau, prieš prievartą. Aš skiepijausi, kai ažiotažo dar nebuvo. Dabar nesiskiepyčiau. Ir dėl to, kad prievarta sukėlė atstūmimo reakciją, ir dėl to, kad daugiau sužinojau apie vakcinas. Turiu Galimybių pasą, tačiau juo nesinaudojau ir nesinaudosiu. Iš principo. Be to, nenoriu, kad skiepytųsi vaikai, anūkai. Visiškai netikiu, kad paskiepijus 70 proc. populiacijos pandemija baigsis. Blogiausia, kad valdžia visiškai negalvoja apie žmones", - kalbėjo iš Trakų rajono atvažiavusi Rima.

Vilniaus rajone, Avižieniuose, gyvenantis Albertas labiausiai piktinasi Lietuvoje suvešėjusia biurokratija bei prasta teisėsaugos kokybe.

„Su teisėsauga - visiškas bardakas. Žinau tai iš patirties. Kreipiesi ten - jiems dzin. Mano ūkininkaujantys sūnūs Avižieniuose, netoli Vilniaus, buvo pasodinę pasėlių, tai vasarį iš Vilniaus atvažiavusi chebra po juos ėmė važinėti rogutėmis, motorinėmis priemonėmis. Sūnūs ėmė aiškintis, tai vienam lūpą prakirto, kitam šonkaulius sudaužė. Aš nubėgau užstoti sūnų, tai atvažiavusi policija skyrė man baudą, nes prie mano namų, atseit, susidarė draudžiamas 6 žmonių susibūrimas. Gal būtų ir užmušusi ta trijų vilniečių chebra mano vaikus. Tai ką, aš turėjau stovėti ir žiūrėti? Dabar bylinėjuosi su policija, galo krašto nėra, daug pinigų sumokėjau advokatui, tačiau teismas nusprendė, kad aš kaltas. Kreipėmės į aukštesnę instanciją.

Blogiausia, kad niekur negali pasiskųsti, nieko negirdi nei centrinė, nei vietinė valdžia", - piktinosi protestuotojas Albertas.

Iš Kauno specialiai į mitingą atvykę sutuoktiniai Keistutis ir Grasilda piktinasi, kad kėsinamasi į tradicines vertybes.

„Netenkina daugybė dabar vykstančių dalykų - ir stumiama Stambulo konvencija, ir vykdoma skiepų politika, ir dar daug kas. Tačiau turbūt labiausiai išskirčiau prievartinį skiepijimą ir žmonių segregaciją to pseudogalimybių paso, kuris visai nereikalingas, pagrindu. Mes su žmona pasiskiepiję, tačiau pasisakome prieš prievartą. Jei žmogus turi netekti darbo dėl to - argi tai ne prievarta? Argi ne prievarta, jei susirgęs žmogus negaus ligos išmokų tik todėl, kad nebuvo pasiskiepijęs? Bet iš principo nepatinka kone visa šiuo metu vykdoma politika. Ypač kas susiję su vertybiniais dalykais", - dėstė ponas Keistutis.

Jo žmoną piktina tie patys dalykai, tačiau labiausiai ji išskyrė nevykusią užsienio politiką.

„Susipykome su Kinija, Baltarusija, sukelta migrantų krizė. Ir viskas dėl mūsų politikų retorikos. Nepatinka globalizacija, stumiama partnerystė, Stambulo konvencija. Beveik viskas. Net nežinau, ką labiausiai reikėtų išskirti, turbūt visos problemos vienodai svarbios, visas reikėtų spręsti paraleliai", - sakė ponia Grasilda, o jos vyras pridūrė, kad vienintelė išeitis - Seimo atsistatydinimas.

Sutuoktiniai, paklausti, kurie politikai labiausiai verti atstatydinimo, išvardino kelis ministrus - Agnę Bilotaitę, Aušrinę Armonaitę, Gabrielių Landsbergį, Arūną Dulkį, o kitų ministrų pavardžių sako net nelabai ir prisimenantys, nes šie ne ką teveikia.

„Labiausiai protestuoju prieš Galimybių pasą. Nesu pasiskiepijęs, nes jaučiuosi gerai, esu sveikas. Aišku, po rugsėjo 13-osios be Galimybių paso bus sunku gyventi, kils įvairių keblumų, tačiau tai neprivers apsispręsti kitaip. Teks eiti į mažas parduotuvėles, turgavietes, į kavines, futbolą ir taip nevaikštau, tad ir be paso išgyvensiu. Turėtume imti pavyzdį iš kitų šalių, kurios atsisako ribojimų, tačiau mūsų valdžia elgiasi priešingai. Lietuvos visuomenė supriešinta. Skiepai gali būti, tačiau tik pasirinktinai. Aš netikiu jų nauda, tikiu prigimtine žmogaus imunine sistema", - „Vakaro žinioms" sakė specialiai iš pajūrio į protesto akciją atvykęs klaipėdietis Šarūnas.



Ką sakė mitingo dalyviai žmonėms

Kultūros istorikė prof. dr. Rasa Čepaitienė:

„Tie, kurie pasivadino Laisvės partija, kiekvieną dieną prigalvoja vis naujų ribojimų. Absurdiškiausių ir kvailiausių, neturinčių nieko bendro su pandemijos valdymu. Gyvename apverstame pasaulyje. Mes čia esame „buduliai", kaip vakare parodys sisteminė žiniasklaida, o jie ten, apsitvėrę tvorelėmis, yra tautos atstovai. Jie apsiriko. Tvorelė turėjo būti ne čia, o prie Baltarusijos sienos", - pašmaikštavo istorikė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. Lietuva pagal demokratijos indeksą buvo 36-oje vietoje ir priklausė „Demokratijos su trūkumais" grupei. 2020 m. Lietuva buvo 42-oje vietoje.

„Kodėl taip atsitiko? Kodėl turime susirinkti iš visos Lietuvos ir ginti savo laisvę, teises ir orumą. Kodėl nebeveikia demokratijos mechanizmai, kurie paprastus piliečius turėtų ginti jiems nesikišant. Kodėl turime silpną prezidentą? Silpną parlamentinę opoziciją, kuri nepasako žodžio, ar jis per silpnas, kad apgintų pažeidžiamas piliečių teises, kurios kasdien yra pažeidžiamos, ir kada patys piliečiai priversti ginti savo teises. Nepaisydami to, kad išvadins ir apšauks. Tame nieko keisto. Sisteminė žiniasklaidai apšauks, sisteminė teisėtvarka pasirūpins, kad kai kurie iš mūsų būtų paskelbti nusikaltėliais. Neturime to bijoti, nes tai - vienintelis kelias apginti save ir savo vaikų ateitį. Šita valdžiukė, kuri yra dabar, skolinasi beprotiškais kiekiais, o visa tai reikės grąžinti vaikams ir anūkams. Jūs šito norite? Jie šiandien segreguoja mus į gerus ir blogus. Į pasiskiepijusius ir nesiskiepijusius, nors bet kuris sąžiningas medikas pasakytų, kad skiepai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo teisė.

Šiandien visi pastatomi prieš nepakeliamas sąlygas. Kas praras darbus, kas - vietas bendrabutyje, - jeigu nesutiks skiepytis eksperimentine vakcina. Ar taip turi būti demokratinėje šalyje? Tai yra pasityčiojimas iš žmogaus teisių ir laisvių. Nepaisant to, gyvename sistemoje, kuri formavosi 30-imt metų ir šiandien duoda vaisius - naująjį totalitarizmą. Paradoksas - išsivadavome iš Sovietų Sąjungos ir po 30-ies metų grįžome į totalitarizmą. Į nelaisvę, į ribojimus, į nesiskaitymą su žmonėmis, į cenzūrą, į valdžios prijaukintą teisėtvarką. Viskas grįžta. Pavadinimai kiti, bet sistema - ta pati. Kiekvienas turime susimąstyti, kodėl taip nutiko? Gal todėl, kad būdami vėlyvojo sovietmečio žmonės, sutikome iškeisti savo laisves į materialiąją gerovę? Ir pradėjo formuotis tai, ką šiandien matome kaip dvi Lietuvas - tuos, kurie gyvena iš savo darbo, ir tuos, kurie gyvena iš biudžeto ir įvairių fondukų. Jie jaučiasi ponais ir mus niekina. Deja, patys leidome užaugti šiam pūliniui. Dabar - gatvės demokratija, bene vienintelis kelias mums susigrąžinti savo laisvę", - teigė ji.

Komentuoja filosofė, mokslų daktarė Nida Vasiliauskaitė:

„Iš mūsų buvo bandoma atimti konstitucines teises ir tai bandoma daryti toliau. Bet mes esame čia. Tada klausimas - kas tie „mes"? Čia susirinkę patys įvairiausi žmonės, turintys pačias įvairiausias politines ir religines pažiūras. Atėjo net tie, kurie iki šiol nenorėjo veltis politiką, bet dabar mato, kad kitaip - nebeįmanoma. Jie visi yra čia, todėl jų nebeįmanoma pateikti nei kaip komunistų, nei kaip prorusiškų, nei kaip radikalų, nei kaip nieko konkretaus vieno, nes jie yra įvairūs. Ir visi jie yra čia. Visi jaučiame, kad tai, kas mus skiria, yra gerokai mažiau svarbu, negu tai, kas mus vienija. Vienija jausmas, kad šalis atsidūrė pavojuje, o iš mūsų atimamos bazinės konstitucinės teisės. Šalis, kurios Vyriausybė drįsta teigti, kad ji yra teisėta, nors teisėtumą bando įrodyti tankais - net dviem prie Seimo. Tai yra pirmas kartas mūsų istorijoje, kai Vyriausybė savo požiūrį į piliečius išreiškia tvoromis ir tankais", - sakė filosofė.

Ji pajuokavo, kad tankų galėjo būti ir daugiau. Tam esą būtų užtekę paprašyti diktatoriaus iš Baltarusijos, tačiau kadangi net su juo buvo susipykta, teko apsiriboti dviem turimais.

„Šiandieninę situaciją galima įvardinti kaip terorą ir diktatūrą. Tai nėra hiperbolė, metafora ar radikalus kalbėjimas. Dabar radikalai ne susirinkę aikštėje, o sėdi Vyriausybėje. Plintantis teroras ir diktatūra yra mūsų realybė. Mūsų akyse yra sugriautos pagrindinės konstitucinės teisės ir laisvės. Pagal visus formalius požiūrius, net iš tolo nesame demokratija. Lietuva dabar yra režimas. Totalitarinis ir totalitarėjantis. Jis toks bus, jeigu mes nepasipriešinsime", - perspėjo N.Vasiliauskaitė.

Ji pabrėžė, kad susirinkusieji yra prieš tą, nes jie nori gyventi demokratinėje ir teisinėje valstybėje.

„Esame už Respubliką, už konstitucinių pagrindų atstatymą, todėl pagrindiniai reikalavimai būtų tokie. Be jokių išlygų ir visa apimtimi panaikinti Galimybių pasą. Panaikinti nuo rugsėjo 13-osios numatytus, o nuo lapkričio 1-osios papildomai pridedamus ribojimus, draudimus ir segregaciją. Nuolaidėlės, kad esą šis bei tas bus galima, yra niekingas ir gėdingas atsikalbinėjimas. To nepakanka. Naikinti reikia viską, iki paskutinės smulkmenos. Tai nėra malonė, kurią „geroji" valdžia gali mums padovanoti. Jie neturėjo teisės to siūlyti. Siūlymas yra nusikaltimas. Teisės, kurias iš mūsų ketina atimti, valdžiai nepriklauso. Mes niekam jų neatidavėme ir nedelegavome. Jie bando atimti smurtu, bet mes jų neatiduosime.

Antras reikalavimas - panaikinti prievartinį testavimą bei vakcinaciją ir visą, su šiuo žmonių rūšiavimu susijusią, sistemą. Trečias - atšaukti valstybinę dezinformacijos, patyčių, melo ir propagandos kampaniją, kuri sklinda sisteminėse medijose, ir visus samdytus įtakotukus.

Taip pat atleidžiame Vyriausybę nuo pareigos rūpintis pandemijos valdymu. Ačiū, pasirūpinote, daugiau nereikia. Teisė į saugumą, sveikatą, gyvybę ir mirtį priklauso mums, piliečiams, o ne Vyriausybei. Sirgsime. Gąsdinate, kad mirsime? Tikrai nereikia mūsų saugoti nuo mūsų pačių ir padėti mums sirgti bei mirti.

Mes nesiderame. Tai nėra prašymas. Nekalbame apie kompromisus. Visi šie reikalavimai turi būti patenkinti, o juos patenkinus (arba ne), Vyriausybė turi atsistatydinti. Besąlygiška kapituliacija. Tam bandoma prieštarauti teigiant, kad tai - teisėta Vyriausybė ir negalima reikalauti, kad ji trauktųsi. Tai esą antivalstybinė veikla. Aš sakyčiau, kad vienintelė antivalstybinė veikla yra tapatinti Vyriausybę su Valstybe ir reikalauti liautis ją kritikuoti, grasinant apšaukti valstybės priešu. Tai yra antivalstybinė veikla ir ją vykdo Vyriausybė. Argumentas apie teisėtą išrinkimą yra niekinis. Vyriausybė nėra rinkta, nes niekas jos nerinko. Renkami Seimo nariai, o vyriausybė - formuojama frakcijų susitarimu ir derybų keliu. Gerai, tarkim, per rinkimus ji susiformavo kaip teisėta, bet tai nereiškia, kad ji turi įgaliojimus daryti, ką nori. Ji turi įgaliojimus veikti įstatymų ribose, gerbti Konstituciją ir būti atsakinga piliečiams, kurie yra tikroji Lietuva. Jeigu ji elgiasi kaip despotas, kuris atsidūrė valdžioje ir daro, ką nori bei spjaudo ant kitų, tokia Vyriausybė yra neteisėta. Ir jeigu ji dar drįsta mojuoti tuo kvailu, nuvalkiotu argumentu apie „teisėtą" išrinkimą, tai priminsiu, kad Hitleris į valdžią irgi atėjo per teisėtus rinkimus, tik kas iš to?" - retoriškai paklausė N.Vasiliauskaitė.

-->
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (264)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRITARIMAS: Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje įgyvendinanti Konstitucijos pataisa sulaukė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pritarimo.
  • PRAŠYMAS: Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Seime priimtas įstatymo pataisas, numatančias, kad už testus dėl COVID-19 turi mokėti darbuotojai.
  • POKYČIAI: Prekybos tinklas „Lidl“ visose tinklo parduotuvėse Lietuvoje nuo šio penktadienio aptarnaus tik Galimybių pasą (GP) turinčius pirkėjus.
  • SPRENDIMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) planuoja skelbti sprendimą dėl Referendumo įstatymo bylos.
  • KONFERENCIJA: Lietuvos šaulių sąjunga trečiadienį, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniuje, Valdovų rūmuose, rengia Lietuvos nacionalinio saugumo konferenciją.
  • PROGNOZĖS: Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja, viena skiepų nuo COVID-19 ligos kūrėjų „Johnson & Johnson“, trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną padidinusi 3%, įplaukas – 11%, dar kartą pagerino prognozes šiems metams.
  • ELEKTRA: Antradienį parlamentarai po svarstymo palaikė skubos tvarka Vyriausybės inicijuotas pataisas, numatančias sušvelninti kylančių elektros ir dujų kainas vartotojams. Po svarstymo taip pat pritarta sprendimui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą iki liepos 1 dienos.
  • KOMENTARAI: Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) narės, įvertinusios užsienio šalių patirtį, komentarų turinį po publikacijomis apie skiepus nuo koronaviruso (COVID-19) ir norėdamos prisidėti gerinant Lietuvos vakcinacijos rodiklius, naikina komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams, na o pirmieji su šia iniciatyva startuoja naujienų portalai Delfi, 15min.lt, Lrytas.lt, Madeinvilnius.lt, ve.lt
  • NUTARIMAS: Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį nutarė, kad miesto centre esantis sklypas su nebaigtu statyti turgumi būtų paimtas visuomenės poreikiams, siekiant jame pastatyti vaikų darželį.
  • PRAŠYMAS: Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorės prašo Europos Komisijos skirti dar 238 mln. Eur elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa antrajam etapui.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia ilginti moksleivių rudens atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +13 C

+11 +14 C

 

+5 +9 C

+12 +15 C

+11 +15 C

 

+6 +9 C

0-9 m/s

0-14 m/s

 

0-14 m/s