1 nuotr.Ekonomistas Arūnas Dulkys yra sveikatos apsaugos ministras, todėl parengė rekomendacijas medikams, kada šie turėtų pacientams išrašyti antibiotikus. Laimei, rekomendacijos parengtos bent jau tariantis su specialistais - buvo sudaryta darbo grupė.
„Įsakymo projektu siekiama patvirtinti Rekomendacijas, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose dirbantys gydytojai išrašydami antimikrobinius vaistinius preparatus galėtų jomis vadovautis. Rekomendacijose skatinamas tinkamas empirinis infekcinių ligų antimikrobinis gydymas, kol nepaaiškės sukėlėjas ir jo jautrumas antimikrobiniams vaistams; vengiama plataus spektro beta-laktaminių antibiotikų, fluorchinolonų ir kt. vartojimo be aiškių klinikinių indikacijų ir mažinama atsparių mikroorganizmų atsiradimo rizika", - dėsto ministerija.
Kokios tai rekomendacijos? Pateikiame konkretų pavyzdį. Štai bus rekomenduojama, kaip gydyti ūminį tonzilitą bei ūminį faringitą. Antimikrobiniai vaistiniai preperatai turėtų būti skiriami tik įvertinus keturis pagrindinius simptomus, kurių kiekvienas įvertintas vienu balu: karščiavimas daugiau kaip 38 °C; nėra kosulio; tonzilių eksudatas; priekinių kaklo limfmazgių padidėjimas.
Jei surenkami 0-2 balai (kitaip tariant, yra ne daugiau nei du iš minėtų simptomų), antimikrobiniai vaistai neturėtų būti skiriami; 3-4 balai - jie skiriami nedelsiant arba taikomas uždelstas jų skyrimas.
Jei paciento būklė sunki arba yra didelė komplikacijų rizika, minėti vaistai turėtų būti skiriami nedelsiant. Išvardinti ir pavojaus pavojaus simptomai: sunku kvėpuoti, rijimo sutrikimai, labai stiprus ryklės skausmas, kaklo tinimas, galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, labai bloga savijauta, gydant būklė negerėja.
Projekte dėstoma, kad rekomendacijų pagrindiniai tikslai yra šie:
1. užtikrinti tinkamą empirinį infekcinių ligų gydymą antimikrobiniais vaistiniais preparatais (AVP), kol nepaaiškės sukėlėjas ir jo jautrumas AVP;
2. išvengti plataus spektro beta-laktaminių antibiotikų, fluorchinolonų ir kitų AVP vartojimo be aiškių klinikinių indikacijų;
3. sumažinti atsparių mikroorganizmų atsiradimo rizikas.
Prieš priimant sprendimą skirti pacientui AVP, rekomenduojama įvertinti galimą naudą bei riziką. Gydymo AVP skyrimas turi būti pagrįstas medicinos dokumentuose. Visais atvejais būtina atsižvelgti į šiuos sprendimui priimti svarbius veiksnius: ankstesnį paciento gydymą AVP; anksčiau buvusią dauginio mikroorganizmų atsparumo pacientui sukeltą infekciją; alergiją ir kitus AVP pacientui sukeltus nepageidaujamus poveikius; AVP vartojimo kontraindikacijas ir atsargumo priemones;. AVP penetraciją į infekcijos židinį; gretutines paciento ligas ar būkles.
