Miestų paukščiai netenka namų

Pagalvoti apie svetur žiemojančius, bet visada perėti į gimtinę sugrįžtančius paukščius yra ir kita priežastis - sugrįžę jie gali neberasti, kur prisiglausti. Anksčiau vyravo nuomonė, kad patogiausios vietos paukščiams gyventi yra kaimai, gyvenvietės, parkai, miškai. Ten buvo iškeliama daugiausia inkilų. Mažai kas kalbėjo apie paukščius - miesto gyventojus. Nemažai paukščių rūšių nevengia artimos žmogaus kaimynystės. Miestų daugiabučių rajonuose peri daug paukščių rūšių - juodieji čiurliai, karklažvirbliai, naminiai žvirbliai, dūminės raudonuodegės, zylės.

Miesto paukščiai gyvena mūrinių namų pastogėse, lizdus krauna daugiabučių namų stogo ventiliacijos angose, greta jų, nišose, balkonų pakraščiuose. Daugelyje Europos šalių, pastebėjus paukščių įvairovės mažėjimo tendenciją, buvo imtasi priemonių - specialius inkilus pradėta rengti ir miestuose. Vis dažniau statomi statiniai, skirti juodiesiems čiurliams, šikšnosparniams. „Daugiabutis“ su inkilais patogus paukščiams, jie netrikdomi gali priskristi prie savo lizdų, maitinti jauniklius. Tuo pačiu jis džiugina gyventojus, yra gera edukacinė priemonė vaikams.

Itin didelį rūpestį kelia juodųjų čiurlių perspektyva miestuose. 97 proc. mūsų čiurlių gyvena įvairiuose mūrinių pastatų nišose, ertmėse, kurios atnaujinant namus yra uždengiamos. Lietuvos ornitologų draugijos praėjusiais metais atlikti tyrimai patvirtino, kad per pastaruosius aštuonerius metus galėjo būti sunaikinta 3-5 tūkst. čiurlių lizdaviečių. Šiam tempui nemažėjant, per 10 metų perėjimo vietų netektų dar apie 30-54 tūkst. čiurlių porų. „Daugiabučių namų gyventojų bendrijos gali pasirūpinti, kad statybininkai išsaugotų čiurlių lizdavietes. Jei nėra galimybės, reikėtų rengti inkilus, kuriuos čiurliai tikrai noriai užima“, - sakė ornitologų draugijos savanorė Birutė Stukienė. Pasak jos, yra ir gerų ženklų. Tokiais statiniais pradeda domėtis kai kurios įmonės. Kaune, Lampėdžiuose, šalia vieno gyvenamųjų namų kvartalo suprojektuotas specialus statinys juodiesiems čiurliams. Jis bus pastatytas ateinantį pavasarį, prieš paukščiams sugrįžtant.

Žmonės neretai čiurlius painioja su langinėmis ir šelmeninėmis kregždėmis, nors iš tiesų jie net ne giminaičiai. Abi kregždžių rūšys turi baltos spalvos, o čiurlys iš toliau atrodo vientisai tamsus. Čiurliai, kitaip nei kregždės, netupi ant laidų. Inkilas čiurliams turi būti įrengtas gana aukštai, ne saulėkaitoje, landa pailga (3x4). Priskridimas prie inkilo turi būti atviras, nes čiurliai neria tiesiai į inkilą. Paukščių namelius galima tvirtinti aukštai ant pastatų sienų ar stogų. Čiurliai grįžta pirmoje gegužės pusėje, išskrenda rugpjūčiui baigiantis, pora užaugina 2-3 jauniklius. Žmonių kaimynyste pasitikintys čiurliai yra naudingi paukščiai. Per parą vienas čiurlys sugauna iki 20 tūkst. smulkių vabzdžių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“