Metų simboliams - pagarba, bet ne pinigai

Amžina diskusija

Pasak istoriko ir publicisto, parlamento nario Arvydo Anušausko, kaskart kai tik Seime prabylama apie tai, jog planuojama skelbti vienus ar kitus metus, prasideda nesibaigiantys ginčai ir diskusijos.

„Vieniems politikams reikšmingi atrodo vieni asmenys ar įvykiai, kitiems - kiti. Kiek stebiu, labai abejoju, ar kada nors visiems pavyks susitarti dėl „Metų paskelbimo“, nors toks dalykas tikrai yra reikalingas. Tai yra proga apibrėžti tam tikrą įvykio ar datos reikšmingumą, priminti visuomenei, kas prieš keliolika ar keliasdešimt metų nutiko svarbaus Lietuvai. Įvertinti, kaip šie įvykiai suvokiami ir vertinami šiandien“, - sakė pašnekovas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo 2018 metus, kurie buvo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais.

„Jeigu iki tų metų apie A.Ramanauską mažai kas buvo girdėjęs, tai paskelbus jo metus nebežinančių, kas buvo Vanagas ir kuo jis nusipelnė krašto istorijai, tikrai neliko. Dar didesnį visuomenės susidomėjimą praeitimi pakurstė ir 2019 m. rasti jo palaikai. Tai buvo įspūdingas, ilgam daugeliui įsiminęs įvykis“, - pastebėjo istorikas.

Pasak jo, nepaisant ginčų dėl datų ar įvykių reikšmingumo ir reikalingumo, svarbu įvertinti ir tai, jog yra šaliai svarbios datos, kurių švęsti neišeina, tačiau pamiršti irgi negalima.

„Prieš 80 metų buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Tikrai nėra ta data, kurią reiktų iškilmingai minėti, bet pamiršti jos irgi negalima. Arba 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietinė kariuomenė. Ne pats maloniausias prisiminimas ir skelbti „Okupacijos metų“ tikrai niekas nesiruošia, bet tai - mūsų istorijos, kurią reikia saugoti ir puoselėti, dalis“, - pastebėjimais dalinosi politikas. A.Anušauskas patikslino, kad paskelbtų metų pažymėjimas yra labiau simbolinis gestas, kuriam net ne visada skiriamas papildomas finansavimas.

Inicijuoti gali visi norintys

Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, pedagogas, istorikas Arūnas Gumuliauskas pabrėžė, kad nėra taikoma jokių apribojimų nei paskelbiamų metų skaičiui, nei tokias iniciatyvas teikiantiems asmenims.

„Nuo komisijos įkūrimo pradžios 80 proc. paskelbimų iniciavo įvairios organizacijos, savivaldybės ir net atskiri asmenys. Jeigu komisija sulaukia pasiūlymo, jis visada yra svarstomas. Nusprendus, kad iniciatyva verta dėmesio, į susitikimą kviečiami jos autoriai, ekspertai ir po bendrų svarstymų sprendžiama - priimti pasiūlymą ar ne. Visais atvejais žiūrima į datos svarbą, reikšmę, aktualumą tautai. Taip pat stebima, kad metai nedubliuotų vieni kitų“, - sakė pašnekovas.

Būtent todėl, pasak A.Gumuliausko, ir skiriasi paskelbiamų metų vardų skaičius.

„2020 metų sąrašas jau yra baigtinis ir jis keistis neturėtų, tačiau komisija gauna užklausų ir dėl 2021, ir net dėl 2023 metų - Klaipėdos savivaldybė siūlo tuos metus skelbti „Klaipėdos metais“. Šiandien sunku atsakyti, ar jų prašymas bus patenkintas. Sprendimo priėmimo procedūra yra ilga, tačiau visiems be išimties galioja ta pati griežta tvarka, kurios komisija laikosi“, - patikino politikas.

Paklausus dėl galimo paskelbimų skaičiaus, jis patikslino, kad prieš priimant galutinį sprendimą diskusijų būta įvairių.

„Kadaise buvo svarstoma - užteks per metus dviejų trijų paskelbimų ar jų reikia daugiau. Pagrindinis argumentas buvo, kad esą, jeigu bus mažiau paskelbimų, jiems bus galima skirti daugiau lėšų. Visgi praktika rodo, kad lėšų daugiau neatsiranda, todėl buvo nuspręsta skaičiaus neriboti. Juk jų pagrindinis tikslas ne pompastiškai paminėti vieną ar dvi reikšmingas datas, o skleisti žinias apie istorinę patirtį. Juolab kad ir žmonės geriau įsimena ne vienkartines šventes, o ilgėlesnį laiką minimas datas ar įvykius“, - teigė komisijos pirmininkas.

Pagal dabartinę tvarką apsisprendus dėl paskelbimų, priimamas nutarimas, kuriuo Vyriausybė įpareigojama parengti paskelbtų metų pažymėjimo planą.

„Dažniausiai ši užduotis tenka Kultūros ministerijai, tačiau būtų tikslinga į plano rengimą įtraukti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Tikėtina, tuomet šaliai svarbiomis pripažintos datos sulauktų daugiau dėmesio ugdymo įstaigose ir nebūtų pamirštos mūsų šalies istorija bei praeitis“, - mintimis dalinosi A.Gumuliauskas.

Ar žinojote, kad šie metai yra:

Juozo Tumo-Vaižganto;

Žemaitijos;

Lietuvos šaulių sąjungos;

Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos;

Jėzuitų misijos Lietuvoje;

Pasaulio lietuvių;

Jono Žemaičio-Vytauto;

Laikinosios sostinės atminimo;

Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo;

Vietovardžių;

Juozo Naujalio.

2020 metus planuojama paskelbti:

Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio;

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos;

UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje;

Tautodailės;

Mokyklų bendruomenių;

Eugenijos Šimkūnaitės.