respublika.lt

Menininkai dėl Galimybių paso ir pyksta, ir pritaria

(0)
Publikuota: 2021 rugpjūčio 07 15:00:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Scena iš Rusų dramos teatro spektaklio „Kalniukas“ . Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Vyriausybė gąsdina, jog piliečiai, neturintys Galimybių paso, nuo rugsėjo 13-osios nebus įleidžiami į viešąjį transportą, teatrus, grožio salonus. „Vakaro žinios" domisi, ką apie tai galvoja menininkai, iš principo nemėgstantys asmens suvaržymų?

 

 

Jurijus Smoriginas, choreografas, baleto šokėjas:

„Išlikti dabar svarbiau, nei vaidinti kvailą demokratiją. Man kelia nuostabą, kai suaugę žmonės nesirūpina savo šeima, savo aplinka. Juk, jei jie numirtų, kokį skausmą sukeltų mylimiems žmonėms.

Esu pokario vaikas, mus skiepijo visus - ir niekas nei klausė, nei ką. Nebuvo laisvės pasirinkti. Dabar žmonės turi laisvą pasirinkimą nesiskiepyti, o kai bus blogai - bėgs į polikliniką ir šokdins visus gydytojus. Įsitraukėme į populiarų, dabar madingą žaidimą „skiepysiuosi-nesiskiepysiu, nes turiu laisvę pasirinkti". Turėtume pagaliau suaugti ir adekvatūs būti. Mane supantys žmonės taip pat ne visi norėjo skiepytis, bet pasiskiepijo ir nieko blogo neatsitiko. Aš svarbus savo artimiesiems sveikas ir gyvas, o ne gulintis Petrašiūnų kapinėse.

Lietuvių tauta labai teatrališka, mėgsta spektaklius, bet pigius. Jei nesiskiepyti madinga Prancūzijoje, Amerikoje, tai ir lietuviai nesiskiepija."

Kino ir teatro aktorė Eglė GABRĖNAITĖ:

„Dėl grožio salonų senukai pakentės, bet dėl to, kad be Galimybių paso neįleis į viešąjį transportą, esu ištikta šoko.

Galimybių pasas - toks pasityčiojimas iš pagyvenusių žmonių. Taip, aš kalbu drąsiai, nes iš mūsų tyčiojamasi. Per karantiną radau skelbimą, kad tie, kuriems kažkiek daugiau metų, nesilankytų parduotuvėje. Taip buvo parašyta Vilniaus senamiestyje, kur buvo žydų getas. Pasakiau viešai, kad betrūksta, jog vyresniems žmonėms geltonas žvaigždes prisegtų, kad jie niekur nepapultų. Likite namie, o dar geriau - dinkite. Ačiū Dievui, kažkoks kunigas mane apgynė.

Pasakysiu aštriau - kažkoks „briedas", jei vyresnio žmogaus net į parduotuvę nenorėjo įleisti. O dėl kompiuterio - jau jūs man nieko nesakykite, aš - kaip asilas. Aš iš principo nieko nemoku. Atsižvelkite į vyresnius žmones - kai kuriems išmokti naudotis kompiuteriu, atsisiųsti Galimybių pasą yra neįmanoma. Seni žmonės pas gydytoją net negali užsiregistruoti. Sakau - seni, nes man nepatinka, kai mus vadina senjorais. Ispanijoje taip vadinami ponai, o kokie gi mes ponai, jei neišgyvename iš pensijos.

Šiandien nuėjau išsiimti Galimybių paso, nes teks į gastroles važiuoti, vaidinti, o Registrų centre - daug piktų žmonių. Operatoriai telefonu neatsiliepia, reikia laukti visą valandą, kol atsilieps. Nuėjau ir pralaukiau valandą eilėje.

Jaučiu pažeminimą ir kaltę, kad aš jau sena. Jaučiu kaltę prieš Lietuvą. Atsiprašau, kad man jau daug metų. Jau nuo 50 metų Lietuvoje žmonės laikomi senais.

Suprantu, kad reikia skiepytis, bet ir kažkokio gailesčio pajausti norisi. Buvo toks rusiškas kino filmas. Mokinys paklausė seno mokytojo: „kas yra laimė"? Mokytojas atsakė: „vaikeli, laimė yra tada, kada tave supranta".

Turiu išmanųjį telefoną, bet daug programų neišmanau. Man baisu visokie ZUM'ai, nors į meną per ZUM'ą gali pasižiūrėti, kur jokio meno nėra.

Atsiprašau už emocijas, bet tai mano šios dienos emocijos. Šiandien noriu kalbėti savo teisybę."

Šarūnas Puidokas, teatro ir kino aktorius:

„Tai yra mano, kaip žmogaus, piliečio ir tautiečio, teisių pažeidimas. Ir eičiau į teismą. Iškart kviesčiau policiją, kad surašytų protokolą ir to protokolo pagrindu - į teismą. Paduočiau į teismą Vyriausybę. O jei kolektyvinis būtų ieškinys - dar geriau.

Visi teisės aktai dėl skiepijimosi ir Galimybių paso yra nesuderinti su šalies teisine sistema ir bet kuriuo atveju Vyriausybė teisme bylą pralaimėtų. Jei teisėjas nebūtų papirktas... Vis tiek iki Konstitucinio Teismo prieitume. Ir iki Europos Žmogaus teisių gynimo teismo. Būtų finansiškai brangu, bet jei mūsų būtų daug, jei susimestume, bylą laimėtume. Atsirokuosime ir už baudas, kad buvome be kaukių.

Kiti kolegos, ką galvoja? Dauguma bijo, kaip ir visi sovietinio raugo žmonės. Jie žiūri „Delfi", pletkai jiems svarbesni. Žmonės bijo tą realybę pamatyti. Jei žmonėms kaimuose pradės neleisti važiuoti autobusais, padaugės mirštančių. Tegul sukuria tokią sistemą, kad Galimybių pasas žmonėms į namus būtų pristatytas. O nesiskiepijusiems būtų išdalintas baltas bilietas.

Vyriausybė kasa sau duobę. Žmonės kenčia, bet vieną dieną tai baigsis."

Teatro ir kino aktorius Vytautas Kupšys Vyriausybės gąsdinimo per daug nesureikšmino:

„Nežinau, ar čia yra labai didelė problema. Logika tokia: reikia skiepytis, kad išbristume iš tos pelkės. Nematau kitų variantų. Visiems aiškina, kad reikia skiepytis, visas pasaulis skiepijasi, bet kai kurie nesupranta. Net ir kai kurie Seimo nariai. Tokia mano nuomonė."

Bet yra ir pasiskiepijusių, kurie gyvena kaimuose, nemoka vairuoti, negali parsisiųsti Galimybių paso. Kaip jiems nuvažiuoti į rajono centrą, jei autobusas be Galimybių paso neveš? Kaip pasiekti Registrų centro padalinį, kur Galimybių pasą galima pasiimti?

„Mano mama taip pat garbaus amžiaus, bet pasiskiepijusi, - atrėžė V.Kupšys, - Manau, tikrai būtų galima dėl tokių atvejų ką nors sugalvoti. Man atrodo, jei žmogus yra garbingo amžiaus, jį vis vien kažkas prižiūri. Problema yra skiepai, o visi šitie antriniai dalykai - išsprendžiami.

Vyriausybė dar visai šviežiai pasakė, kur neįleis. Dar daug kas bus sudėliota į vietas. Man pikta: ką tik pasiūlo - iškart šaršalas, dumblas sukyla. Kai kurių supratimas apie skiepus tragiškas."

Lietuvos teatro režisierius Gytis Padegimas dėl būsimų apribojimų nesutriko:

„Ir labai teisingai padarys. Jokių filosofijų šiuo klausimu būti negali. Čia yra medicininis klausimas. Mūsų kartą nuo vaikystės skiepijo. Visiškai pritariu nuo vaikystės pažįstamam profesoriui Alvydui Laiškoniui. Jis patarė ne filosofuoti - noriu, nenoriu. Turime pasiskiepyti dėl kitų. O jei nenori - sėdėk namie ir niekur nelįsk."

Jūsų tėvas Bernardas Padegimas taip pat buvo medicinos profesorius.

„Taip, alergologas. Iš vaikystės žinau, kad medikai nėra tie žmonės, kurie svaičioja. Jie vertina faktus. Manau, kad demokratijos laikais visi pasijutome per daug laisvi. Liudvikas XIV, Jekaterina Didžioji sakė: po manęs, nors ir tvanas. Demokratijos laikais kiekvienas gali negalvoti, ko kiti nori, nes „po manęs, nors ir tvanas". Taip ir vaikai auklėjami - jie, ką nori, tą ir daro. Žmonės taip ir užauga."

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s