Mėlyna spalva kelia labai daug klausimų

Redakcija neseniai sulaukė skaitytojos laiško.

„Skaičiau jūsų straipsnį „Mėlynas herbas - nauja norma?" Iš tiesų vyksta labai rimti dalykai. Bet tai dar ne viskas! Paskutinė naujiena - analogiškai sudarkytas Lietuvos herbas, kuris įkomponuotas labai įdomiame pavidale ir pastatytas Ukmergės rajone.

Bet kuriuo atveju pilietinė pareiga liepia nelikti pasyviais stebėtojais. Reikėtų oficialiai kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo atsakingiems asmenims už valstybės simbolių sudarkymą", - savo pastebėjimais dalijosi moteris.

Tai paskatino pasigilinti į minėto statinio istoriją. Paaiškėjo, kad ne viskas yra taip, kaip gali pasirodyti iš šalies.

Viskas buvo suderinta

Ukmergės savivaldybė, atsakydama į užklausą, nurodė, kad „monumentas „Lietuvai 100. Liaušiai" pastatytas 2018 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. Idėjos bei statinio autorius - skulptorius, baltųjų „Vilniaus angelų kūrėjas" Vaidas Ramoška. Pagrindinis statybos iniciatorius - buvęs Šešuolių parapijos klebonas Egidijus Kazlauskas. Statybos darbai buvo derinti su Lietuvos heraldikos komisija, pritarimas gautas".

Buvo patikslinta, kad lėšos šiam paminklui buvo renkamos organizuoto paramos koncerto metu, taip pat prisidėjo parapija, bendruomenė, pavieniai aukotojai ir kt.

Ukmergės rajono savivaldybė, pasak jos atstovų, jokių nusiskundimų dėl monumentui parinktos mėlynos spalvos iki šiol nėra gavusi.

Komentatoriai nemato bendro vaizdo

„Liaušių" monumento autorius V.Ramoška „Vakaro žinioms" teigė, kad visi klausimai būtų atsakyti, jeigu tik nuotraukas matę žmonės atvyktų į miestelį ir gyvai apžiūrėtų tiek aistrų pastaruoju metu keliantį statinį.

„Pirmiausia, ką pastebėjau, monumentas fotografuojamas ne iš tos pusės, todėl atrodo, kad Vytis joja į kairę, nors iš tikrųjų jis pasuktas į dešinę, į Vakarų pusę. Pati skulptūra yra simbolinė - kiekviena detalytė apgalvota, sužymėta ir realizuota. Daug klausimų kelianti spalva buvo derinta ne tik su prezidentūra, bet ir su Heraldikos komisija bei Bažnyčia, nes iš viršaus matosi, kad tai yra kryžius. Būtent todėl buvo pasirinkta tamsiai mėlyna, sodri, šventumą ir sakralumą simbolizuojanti spalva. Kadangi apylinkėje nieko panašaus nėra, mūsų Vytis matomas iš labai toli", - paaiškino kūrinio autorius.

Jis patikslino, kad monumentui buvo panaudotas grafinis Vyčio variantas. Pastarąjį galima naudoti su bet kokia spalva, išsaugant jam deramą pagarbą.

Pasakodamas apie dėmesio centre atsidūrusį monumentą, V.Ramoška atskleidė ir daugiau įdomių niuansų.

„Važiuojant pro jį nuo Kauno, geriausiai matosi Vytis. Keliaujant nuo mokyklos - kiauraraščiu surašytas Jono Basanavičiaus tekstas iš jo leistos „Aušros". Stebint monumentą iš viršaus tampa aišku, kad jis - kryžiaus formos. Jame siekta pavaizduoti tris šalies gyventojams svarbiausius dalykus - Dievą, Tėvynę ir šeimą, - detalėmis dalijosi skulptorius. - Paminklas stovi ant dviejų, į 16 dalių padalintų postamento laiptelių. Jo aukštis - 270 cm. Toks aukštis pasirinktas todėl, kad statinys buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio paminėjimui ir pastatytas praėjus 27-eriems metams po atgautos nepriklausomybės. Jame užkoduota ir daugiau įdomių dalykų, tad visiems abejojantiems siūlau atvažiuoti ir patiems tuo įsitikinti."

Pabrėžęs, kad yra savos šalies patriotas, ir pasidžiaugęs dėl monumento kilusio ažiotažo, V.Ramoška teigė visai nepykstantis dėl nepagrįstos pastarojo meto kritikos.

„Žmonių reakcija rodo, kad jiems tai yra svarbu. Pagaliau Liaušių bei Šešuolių bendruomenių kūrinys buvo pastebėtas. Tiesa, tam prireikė trejų metų, bet dabar visa Lietuva žinos, kad maži miesteliai su savo patriotine idėja gerokai aplenkė tiek Kauną (Vytis prie pilies), tiek ir Vilnių (paminklas Jonui Basanavičiui). Ir jie tai padarė savo bei geros valios žmonių pastangomis," - gyventojų bendruomeniškumu pasidžiaugė skulptorius.