respublika.lt

Vytautas Landsbergis tapo Vytautu Didžiuoju

(1038)
Publikuota: 2022 lapkričio 30 10:53:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 4 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

Taip galima pagalvoti, pamačius neseniai Vytauto Didžiojo garbei išleistą proginį medalį. Jame ant žirgo joja, panašu, kad ne Vytautas Didysis, o šių laikų patriarchas Vytautas Landsbergis. Istorikus tokie panašumai juokina, tačiau nestebina, matant, kiek garbės reikalauja kai kurios išskirtinės asmenybės.

 

 

Mini atėjimo į valdžią 630-ąjį jubiliejų

Kažkodėl pirmiausia pasirodo, kad būtent V.Landsbergis, o ne Vytautas Didysis žvelgia iš neseniai Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui dedikuoto paauksuoto medalio averso. Didžiojoje Britanijoje nukaldintas medalis neseniai pristatytas medalių ir monetų pardavėjo „Monetaria".

Medalio pristatyme skelbiama, kad Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas valdė Lietuvą 1392-1430 m., taigi šiemet minime jo atėjimo į valdžią 630-ąjį jubiliejų: „Įžvalgiam valdovui, gudriam strategui bei politikui Vytautui Didžiajam, visų pirma, priskiriama pergalė Žalgirio mūšyje 1410 m., taip pat Lietuvos teritorijos išplėtimas nuo Šventosios kopų iki Juodosios jūros pakrantės.

Be to, jo būta talentingo reformatoriaus, mat būtent Vytauto laikais Lietuvoje kilo amatai ir prekyba, stiprėjo turtingų žemvaldžių sluoksnis, galėjęs padėti išlaikyti, apginkluoti pajėgią kariuomenę. Taip pat plito raštinės bei apskritai rašto kultūra, atsirado pirmosios mokyklos, o po Lietuvos krikšto 1387 m. ir Žemaitijos krikšto 1413 m. funduota eilė naujų bažnyčių. Manoma, jog būtent Vytautas, savo remiamas bažnyčias skyręs daugiausia Švč. Mergelei Marijai, Lietuvoje bus pradėjęs Marijos kultą."

Taip pat pristatyme skelbiama, kad Vytauto vardu pavadintų gatvių yra daugelyje šalies miestų bei miestelių, ne viename stovi jam dedikuoti paminklai, jau nekalbant apie muziejumi tapusią Vytauto tėvoniją - Trakų pilį. Beje, itin daug paminklų Vytautui Lietuvoje iškilo tarpukaryje, minint 500-ąsias jo mirties metines. Vienas garsiausių paminklų jam šiandien stovi Kaune, Laisvės alėjoje.

Nors nenurodoma, kas yra šio gaminio autorius, pristatoma, kad medalio averse iškaldintas ant žirgo jojančio bei ranką su kardu iškėlusio Vytauto Didžiojo portretas, primenantis garsųjį Lietuvos valdovo atvaizdą žymiajame lenkų dailininko Jano Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis". „Reverse mūsų trispalvės vėliavos fone yra vaizduojama senovinė lietuviška moneta, kurioje matyti raitelis su kalaviju rankoje - dabartinio Vyčio pirmtakas. Reversą užbaigia kompozicija iš pagonybės laikus siekiančio baltų simbolio - roželių, kurios nuo seno simbolizavo meilę ir sveikatą. Palei viršutinę briauną nurodyta „LIETUVA", o apačioje iškaldinti medalio leidimo metai - 2022", - rašoma medalio pristatyme.

Kaip tik V.Landsbergio jubiliejui

Tiesa, vos pasirodžius medalio nuotraukai, socialiniuose tinkluose akylesni internautai ėmė diskutuoti, ar ant žirgo tikrai vaizduojamas Vytautas Didysis, mat atvaizdas labai primena V.Landsbergį. Internautai vienas per kitą spėliojo, ar tai padaryta tyčia, ar iš negabumo.

„Mane domina, ar šis medalis iš mokesčių mokėtojų pinigų? Keista, kad medalis, skirtas 630-sioms metinėms nuo jo valdymo pradžios. Kas čia dar per jubiliejus toks? Paprastai minimos gimimo arba mirties metinės. O čia 2022 m. pavyko pritempti tik 630 metines nuo valdymo pradžios?", - svarstė viena internautė. Tačiau medalis tikrai negaminamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai privatūs verslininkai, kurie kaldina įvairias monetas ir medalius, o juos gali įsigyti kiekvienas norintis. Vytauto Didžiojo garbei pagamintas medalis yra išleistas 5000 tiražu.

Kiti internautai, pamatę tokius sutapimus, suskubo pastebėti, kad toks medalis, panašu, labiau tinka 90 metų jubiliejų švenčiančiam V.Landsbergiui: „Medalyje, „skirtame" Vytautui Didžiajam, puikuojasi barzdotas Vytauto Landsbergio veidukas. Be to, kaip tyčia, pastarasis mini savo garbingą jubiliejų - devyniasdešimtmetį."

Kai kas ironizavo, kad pagaliau V.Landsbergis deramai pripažintas šalies vadovu. „Nesuvokiama, kas čia vyksta? Kino filmai valstybės užsakymu dar gyvam herojui esant, privalomas filmo demonstravimas mokyklose, pinigai ir portretas. Siūlyčiau kuo greičiau statyti paminklą Lukiškių aikštėje, kad galėtų kol gyvas juo pasidžiaugti", - komentavo vienas internautas.

„Vakaro žinios" kreipėsi į monetų pardavėją, įmonę „Monetaria" su klausimais, ar tai netyčinis sutapimas, o gal medalyje norėta pavaizduoti veido bruožus, labiau primenančius V.Landsbergį, nei Vytautą Didįjį, tačiau pardavėjų paaiškinimo nesulaukėme.

Istorikai stebisi

Medalio pro akis nepraleido ir istorikas Tomas Baranauskas. Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis", jis šmaikštavo, kad panašumai labai jau akivaizdūs, tačiau tikėjosi, kad tai tik sutapimas arba nevykęs dailininko darbas. „Mačiau, kad žmonės stebisi šiuo proginiu medaliu. Kaip supratau, tai yra komercinis projektas. Greičiausiai, dailininkui nelabai pavyko perduoti Vytauto Didžiojo bruožų. Suprantu, kad atvaizdą buvo bandoma kurti, žiūrint į Jano Mateikos sukurtą Vytauto Didžiojo portretą, bet kažkodėl rezultate matyti panašumas į V.Landsbergį. Nežinau, ar tai buvo atsitiktinis dalykas, bet situacija gana komiška.

Žinoma, tai gali būti ir sutapimas. Analizavau ir kitus medalius, kurie nukaldinti kitoms asmenybėms. Pastebėjau, kad yra ir daugiau asmenybių, kurios nėra labai panašios į save. Matyt, šiam dailininkui gana sudėtinga perteikti originalius žmogaus veido bruožus", - „Vakaro žinioms" sakė T.Baranauskas.

Noras perrašyti istoriją

Visgi, istorikas sako pastebintis Lietuvoje vyraujantį norą istoriją pateikti savaip. Neigiamai jis vertina ir Seimo sprendimą V.Landsbergiui priskirti valstybės vadovo vardą: „Atkurti istorinės teisybės, kuri nebuvo niekur pamesta, nėra jokio poreikio. Jeigu tuo metu nebuvo valstybės vadovo statuso, negalime jo suteikti atbuline data. Jokie dokumentai nekalba apie tai, kad tuo metu V.Landsbergis buvo vadovas. Jeigu jo vaidmuo prilygo tam, gali kažkas laikytis nuomonės, kad jis prilygo vadovui, bet tai jokiu būdu negali būti formalizuota. Tokio statuso tuo metu nebuvo.

Juk tais laikais ir buvo keliama idėja įsteigti referendumu prezidento postą, tikintis, kad jis ir taps prezidentu. Bet referendume ši idėja buvo atmesta, prezidento postas atsirado tik priėmus Konstituciją. Žinome, kad vėliau jis labai siekė tapti prezidentu, bet netapo juo, nebuvo išrinktas. Tad yra faktas, kad svarbiausios jo politinės veiklos laiku tapti valstybės vadovu V.Landsbergiui nepavyko. Kaip dabar galime šį faktą atšaukti."

T.Baranauskas sako, kad Seimas net ir neturėtų priimti tokių sprendimų. „Istorinį faktą įteisinti Seimo nutarimu iš principo yra klaida, nes tai yra ne Seimo kompetencija. Seimas priima nutarimus ir įstatymo normas, kurios numato, kaip tvarkyti mūsų dabartinį gyvenimą, o ne praeitį. Tai yra niekiniai nutarimai, kurie netgi neturėtų galioti, nes taip Seimas peržengia savo kompetencijos ribas", - sako T.Baranauskas.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
296
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1038)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s