respublika.lt

Maisto krizė pasijus ir Lietuvojenuotraukos (22)

2020 liepos mėn. 03 d. 15:50:51
Vidmantas MISEVIČIUS

Kuo toliau, tuo mažiau žmonių abejoja, kad pasauliui įveikus pandemiją gyvenimas vėl bus toks, koks buvo. Visgi pokyčių gali būti gerokai daugiau ir net tose srityse apie kurias šiandien nesusimąstome. Jungtinių tautų organizacija (JTO) prognozuoja, kad pasaulis artėja prie maisto produktų krizės slenksčio.

×
nuotr. 8 nuotr.
Specialistai teigia, kad Lietuvoje per daug dėmesio skiriama grūdinėms kultūroms, o štai kiaulieną tenka importuoti. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Didžiausia krizė per 50 metų

Generalinio JTO sekretoriaus Antonijaus Gutereso (Antonio Guterres) teigimu, pasaulis gali susidurti su didžiausia per pastaruosius 50 metų maisto produktų krize. Jis paragino šalių vyriausybes imtis skubių priemonių, kad būtų įveiktos neigiamos koronaviruso pandemijos pasekmės ir užtikrinta, jog žmonijai nepritrūktų maisto.

Pasak JTO vadovo, netrukus patiems vargingiausiems planetos žmonėms maistas gali tapti neįperkama prabanga.

„Jeigu skubiai nebus imtasi priemonių, labai tikėtina, jog netrukus sulauksime globalios maisto produktų krizės. Jos pasekmes pajus milijonai žmonių - tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų“, - perspėjo A.Guteresas.

Jo paskaičiavimu, dėl pandemijos sukeltos ekonomikos recesijos net 50 mln. pasaulio gyventojų šiemet gali patekti į „itin nepasiturinčių“ kategoriją. Jis ypač akcentavo, jog skaudžiausiai ši krizė smogtų vaikams. Jie maisto trūkumo vaikystėje pasekmes gali jausti visą likusį gyvenimą.

Padėtis kontroliuojama


Mūsų šalies Žemės ūkio ministerijos atstovai patikino, kad Lietuvos gamybos pajėgumai leidžia apsirūpinti beveik visais būtiniausiais maisto produktais, o javų užauginama kelis kartus daugiau, negu yra poreikis.

„Mažiau, negu yra poreikis, užauginama ir pagaminama tik kiaulienos, daržovių ir vaisių, tačiau tai labai lengvai kompensuojama importu. Pandemijos pradžioje buvo nerimo, kad nepradėtų trūkinėti maisto gamybos ir tiekimo grandinės, tačiau greitai sureagavus į pokyčius rizikos buvo suvaldytos“, - rašoma ministerijos atsakyme.

Sureagavo Europa

Reaguodama į koronaviruso protrūkį, Europos Komisija padidino tiesioginių išmokų avansus nuo 50 iki 70 proc. ir kaimo plėtros išmokas nuo 75 iki 85 proc. Išmokos ūkininkams bus pradedamos mokėti nuo šių metų spalio vidurio. Pagal kitą priemonę nuo 5 iki 3 proc. sumažinta atitikties reikalavimams patikrų vietoje skaičius.

Taip pat, pasak jų, šiuo metu intensyviai stebima kontrastingų orų situacija.

„Pastarosiomis savaitėmis vyraujantys orai kelia didelę riziką Lietuvos žemdirbiams, tačiau jie visuomet turi galimybę apsidrausti. Daug vilčių teikia tai, kad ateityje bus naudojami žemės ūkio rizikos valdymo fondai. Tai - naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms pasinaudojant parama efektyviau valdyti veiklos rizikas“, - apibendrino ministerijos atstovai.

Skaičiuoja nuostolius

O štai Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkės Daivos Šateikienės teigimu, JTO generalinio sekretoriaus susirūpinimas turi pagrindą.

„Europos šalys susiduria su derliaus nuėmimo problema, nes nėra kam dirbti. Pagrindinė darbo jėga buvo imigrantai. Lietuvos daržininkai kol kas tokios problemos nejaučia, tačiau atskiri ūkiai su tuo susiduria. Tai priklauso daugiau nuo ūkio specifikos, dydžio ir apimties“, - sakė pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacijos nariai daržovėmis ir bulvėmis šiemet apsėjo panašius plotus kaip ir kasmet, bet šį kartą kilo nemažai klausimų.

„Bulves perdirbimui eksportavę ūkiai turėjo apsispręsti - sodinti ar nesodinti ir kiek sodinti, nes dėl pandemijos eksportas sutriko. Dėl jos nukentėjo ir tie daržovių augintojai, kurie dirbo su mokyklomis, darželiais, restoranais, kavinėmis ir pan. Tačiau jau yra patvirtinta nuostolių kompensavimo tvarka, tad tikimės bent iš dalies padengti patirtus nuostolius“, - viltį dėl pagalbos išreiškė D.Šateikienė

Prognozuoti, kaip keisis daržovių kainos, ji nesiėmė, nes „sausas ir vėsus pavasaris bei vienur kitur praeinančios liūtys koreguoja derliaus prognozes“.

Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius, patikslinęs, kad Lietuva pieno pasigamina daugiau, negu suvartoja, „pasidžiaugė“ sumažėjusiomis supirkimo kainomis.

„Prasidėjus pandemijai pieno perdirbėjai Lietuvoje jau balandžio 1 d. sumažino pieno supirkimo kainas apie 9 proc. Gegužės mėnesį jos buvo sumažintos dar kartą. Per du pastaruosius mėn. pieno supirkimo kainos sumažėjo apie 16 proc.“ - statistika pasidalino pašnekovas.

Reikia išmokti žiūrėti globaliai

Žemės ūkio rūmų prezidentas Arūnas Svitojus, nuraminęs, kad maisto Lietuvoje užteks, akcentavo, jog situaciją žemės ūkyje būtina vertinti atsižvelgiant į pasaulines tendencijas.

„Esame žemės ūkio kraštas, tad maisto niekada netrūko ir netrūks. Net dabar nemažą dalį savo produkcijos eksportuojame. Visgi pandemija išryškino kai kurias problemas. Maisto Lietuvoje užtenka, tačiau nėra subalansuoto požiūrio į žemės ūkį. Tarkim grūdinių kultūrų prisiauginame daugiau, negu reikia, nors žemė nėra joms pasirengusi, o kiaulieną ir kai kurias daržoves importuojame. Reikia auginti ir gaminti tą produkciją, kuri yra vertingesnė, garantuoja didesnį pajamingumą ir geriau atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje“, - sakė specialistas.

Taip pat, pasak jo, karantinas tapo puikia proga užsidirbti kai kuriems tarpininkams.

„Maisto trūkumo nebuvo, bet buvo apstu spekuliacijų, kad uždarius sienas jo nebus kur dėti, todėl kainos kris. Remdamiesi tuo perdirbėjai ir prekybininkai pradėjo ūkininkams mažinti supirkimo kainas, nors masiškai parduotuvėse maistas taip ir neatpigo. Tai leidžia teigti, kad nemažus pelnus susikrovė tarpininkai“, - nematomą pandemijos pusę atskleidė pašnekovas.

Priekaištų valdžiai A.Svitojus turėjo ir dėl sisteminio požiūrio nebuvimo.

„Dabar apsimoka auginti gyvulius, bet pinigai skiriami rapsams ir grūdams, nors mums jų nereikia. Darbas vyksta dėl pinigų, o ne dėl žemės tausojimo ar klimato kaitos procesų mažinimo. Tie sektoriai, kurie gauna paramą, nori jos dar daugiau, tačiau taip būti neturėtų, - teigė A.Svitojus. - Be to, būtina įvertinti ir pokyčius Europoje. Ji aiškiai pasakė, kad rems biologinius ir ekologinius ūkius, o mūsų ūkininkai tikisi pinigų už chemijos naudojimą. To tikrai nebus.

„Žalioji“ kryptis ateina, tad reikia atsižvelgti ne tiek į vietinių žemdirbių pageidavimus, kiek į Europos bei Pasaulio rinkų realijas. Tai leistų ne tik gauti europinę paramą, bet ir globalioms rinkoms tiekiant jose pageidaujamus produktus sustiprinti šalies eksportą.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUDRASKĖ: pietų Rusijoje du lokiai mirtinai sudraskė vienuolikametį.
  • KELIAI: valstybės valdoma „Kelių priežiūra” už 115 tūkst. eurų (be PVM) ketina įsigyti šviesoforų ir kitų kelio įrenginių remonto paslaugų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar be baimės lankotės kirpyklose, grožio salonuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

+13 +15 C

 

+15 +17 C

 +25 +27 C

+27+29 C

 

+24 +26 C

2 m/s

2-3 m/s

 

2-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1854 PLN - 4.3935
RUB - 86.3692 CHF - 1.0770
GBP - 0.9027 NOK - 10.6585

Nuorodos