respublika.lt

Lietuvos pilietybė siūloma dosniau

(0)
Publikuota: 2021 rugpjūčio 24 18:00:02, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 9 nuotr.
Asociatyvus Arūno Bernacko koliažas

Seime vienas po kito gimsta siūlymai, kaip kuo didesniam ratui užsienio šalių piliečių suteikti Lietuvos pilietybę. Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius pasidomėjo, kokia situacija yra kitose Europos valstybėse. Pasirodo, ne visur taip stengiamasi švaistytis pilietybėmis kaip Lietuvoje.


31 parlamentaras pateikė Seimo konservatorės Dalios Asanavičiūtės parengtas pataisas, kurioms įsigaliojus didesnė žmonių grupė galėtų įgyti Lietuvos pilietybę. Projektui po pateikimo pritarta, dabar jis pasiekė Vyriausybę.

Pasak D.Asanavičiūtės, pataisų rengimą paskatino „Pasaulio lietuvių organizacijų (Urugvajaus, Brazilijos ir kitų), Pietų Afrikos litvakų organizacijos (iš 60 000 ten gyvenančių žydų 90 proc. kilę iš Lietuvos) kreipimusis, Lietuvos teismų praktika priimant sprendimus dėl Lietuvos pilietybės".

 

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Lietuvos piliečio palikuonis apibrėžiamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Anot parlamentarės, nuo pat dabartinio Pilietybės įstatymo priėmimo 2010 m. gruodį ši nuostata visoms ją taikančioms valstybės institucijoms buvo aiškiai suprantama. Esą ji reiškė, kad pilietybė gali būti atkurta palikuoniui asmens, kuris turėjo Lietuvos pilietybę bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d.

Tačiau 2017 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartu su nutartimi paskelbė formuluotės interpretaciją, kad nuostata „Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę", turėtų reikšti tik tuos asmenis, kurie Lietuvos pilietybę turėjo iki pat 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuva buvo okupuota.

„Toks teisės aiškinimas visiškai ignoruoja didelę dalį Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos įvairios aplinkybės privertė išvykti iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. ir kurie po 1940 m. birželio 15 d. nebegalėjo grįžti į Lietuvą", - sakoma D.Asanavičiūtės projekte.

Esą todėl būtina patikslinti įstatymo lingvistinę formuluotę, kad asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę kuriuo nors laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. (ir nebūtinai ją išlaikė iki šios datos), ir jo palikuonys turi teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę.

Tai toli gražu ne pirmas panašus bandymas. Praėjusią kadenciją Seimas net priėmė antikonstitucines Referendumo pataisas, kad referendumas galėtų vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka - kad įvyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės. Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.

O štai Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius pasidairė, kaip kitos valstybės elgiasi su savo pilietybėmis. Tiesa, kyla įtarimas, kad tyrimas darytas minėtų 31 Seimo nario užsakymu, nes kaip tyčia pasirinktos liberaliausios pilietybės atžvilgiu valstybės.

Pasak tyrimo, nuo 2018 m. iš ES ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybių, kurios tuo metu nepripažino (labai ribojo) savo piliečių daugybinės pilietybės, tik Norvegija radikaliai pakeitė reglamentavimą ir įteisino daugybinę pilietybę faktiškai be jokių išlygų. Kai kuriose kitose šalyse įvyko tik fragmentiškų pakeitimų, pripažįstant dvigubą pilietybę specialiai pasirinktų valstybių atžvilgiu - Ispanija pasirašė dvišalį dvigubos pilietybės susitarimą su Prancūzija, Nyderlandai priėmė su „Brexit" pasekmėmis susijusį įstatymą, kuriame numatyta tam tikromis sąlygomis leisti dvigubą Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės pilietybę. Nyderlanduose, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo jurisprudenciją, taip pat priimti tam tikri teisminiai sprendimai dėl situacijų, kai iškyla Nyderlandų ir ES pilietybės praradimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, klausimas, vertinimo. Lichtenšteine 2020 m. referendumu atmestas dvigubos pilietybės su EEE valstybėmis ir Šveicarija įteisinimas.

Ispanija

2021 m. kovo 15 d. Ispanijos ir Prancūzijos vadovai pasirašė susitarimą, pagal kurį Ispanija įsipareigojo toleruoti dvigubą Ispanijos ir Prancūzijos pilietybę. Skaičiuojama, kad šiuo dvišaliu susitarimu galės pasinaudoti daugiau kaip 350 tūkst. Ispanijos piliečių Prancūzijoje ir apie 160 tūkst. Prancūzijos piliečių Ispanijoje. Susitarimas pasirašytas remiantis Ispanijos Konstitucijos nuostata, leidžiančia sudaryti dvigubos pilietybės sutartis su Lotynų Amerikos valstybėmis ar su tomis valstybėmis, kurios turi ypatingų ryšių su Ispanija. Iki susitarimo su Prancūzija Ispanijos pilietybę galėjo turėti Lotynų Amerikos valstybių, Andoros, Filipinų, Pusiaujo Gvinėjos, Portugalijos piliečiai ar iš Ispanijos kilę ir kitos šalies pilietybę turintys žydai. Prancūzija tapo pirmąja ES valstybe, išskyrus Portugaliją, su kuria Ispanija pasirašė susitarimą dėl dvigubos pilietybės.

Lichtenšteinas

Suteikiant Lichtenšteino pilietybę reikalaujama, kad naujasis Lichtenšteino pilietis atsisakytų anksčiau turėtų kitų valstybių pilietybių, tačiau toleruojama dviguba pilietybė, jeigu ji įgyjama gimimu. Be to, Lichtenšteinas nereikalauja, kad jo piliečiai, tampantys kitų valstybių piliečiais, atsisakytų Lichtenšteino pilietybės.

2020 m. gegužės 5 d. Lichtenšteino parlamentas pritarė pilietybę reglamentuojančio įstatymo pataisoms, kurios leido EEE šalių ir Šveicarijos piliečiams išsaugoti turimas pilietybes natūralizuojantis Lichtenšteine. Tačiau pataisų galutinis tvirtinimas buvo perduotas referendumui, kuriame 2020 m. rugpjūčio 30 d. jos buvo atmestos (prieš pataisas balsavo 61,5 proc. referendumo dalyvių). Nurodoma, kad vienas iš esminių priekaištų referendumu atmestoms pataisoms buvo siejamas su numatytu jų taikymu Šveicarijai, paliekant nuošalyje Austriją ir Vokietiją - šalis, kurių piliečiai dažnai siekia natūralizacijos Lichtenšteine.

Nyderlandai

2019 m. kovo 12 d. ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje nagrinėjo tam tikrus valstybės narės pilietybės netekimo, kai kartu netenkama ir ES pilietybės, suderinamumo su ES teisės reikalavimais aspektus. Teismas pripažino, kad valstybei narei iš esmės nedraudžiama numatyti pilietybės netekimo dėl bendrojo intereso priežasčių, net jei dėl to atitinkamas asmuo netenka ES piliečio statuso. Vis dėlto, pasak teismo, kad tokie teisės aktai, kaip minėtas Nyderlandų įstatymas, būtų suderinami su ES teise, nacionalinėms institucijoms, įskaitant teismus, turi būti užtikrinta galimybė kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti atitinkamos valstybės narės pilietybės netekimo pasekmes ir prireikus grąžinti suinteresuotiems asmenims pilietybę. Teismas nurodė, kad atliekant šį vertinimą reikia patikrinti, ar toks pilietybės netekimas, dėl kurio netenkama ES piliečio statuso, atitinka proporcingumo principą.

Pernai vasarį Nyderlandų valstybės taryba pripažino, kad Nyderlandų Pilietybės įstatymas nenumato galimybės grąžinti asmeniui Nyderlandų pilietybę, jeigu ji prarasta pažeidžiant proporcingumo principą, taikytiną pagal ES teisę.

Pernai spalį Nyderlanduose įsigaliojo „Brexit" pasekmių ribojimo įstatymas. Jame numatyta, kad Nyderlandų piliečiai, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (JK) ir priimantys jos pilietybę, gali išsaugoti Nyderlandų pilietybę, jeigu prašymą gauti JK pilietybę jie pateikė ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 23 d. ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius po aptariamo įstatymo įsigaliojimo.

Norvegija

2018 m. gruodžio 20 d. panaikintos anksčiau galiojusios nuostatos, kad Norvegijos pilietybę įgyjantys užsieniečiai turi netekti turėtų kitų valstybių pilietybių, o kitos šalies pilietybę įgyjantys Norvegijos piliečiai praranda Norvegijos pilietybę. Daugybinę pilietybę įteisinančios pataisos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., tačiau jos taikomos ne tik daugybinės pilietybės atvejams nuo šios datos, bet ir leidžia susigrąžinti turėtą Norvegijos pilietybę asmenims, kurie seniau ją prarado.

Norvegijos vyriausybė, komentuodama daugybinės pilietybės įteisinimą, teigia, kad taip užtikrinama Norvegijos „atitiktis labiau globalizuoto pasaulio, kuriame atsiranda vis daugiau ir daugiau ryšių su daugiau šalių, tendencijoms". Pažymėtina, kad toks sprendimas Norvegijoje sulaukė daug kritikos, ypač opozicinių partijų. Pavyzdžiui, Centro partija kėlė dvigubą pilietybę turinčio asmens lojalumo, kilus konfliktui tarp Norvegijos ir kitos šalies, kurios pilietybę turi Norvegijos pilietis, klausimą. Leiboristų partija daugybinės pilietybės įteisinimą kritikavo dėl galimai susilpnėsiančios kovos su prievartinėmis santuokomis ir vaikų išsiuntimo iš šalies praktika.

Faktai

Beje, Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymu rytoj turbūt nepritars D.Asanavičiūtės pataisoms (tiesa, nors Vyriausybės išvados paprašyta, galutinį žodį vis tiek tars Seimas).

Anot VRM, Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tarpukario Lietuvos pilietybės teisinio reguliavimo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę pagal tuo metu galiojusių įstatymų normas, įstatyme nustatytais atvejais galėjo būti pripažintas ir praradusiu Lietuvos pilietybę. Iš nurodyto reglamentavimo spręstina, kad tai lemiančios priežastys galėjo būti susijusios su asmens išvykimu į užsienio valstybę, tam tikrų pareigų neatlikimu (registruotis, išsiimti asmens dokumentus), ryšio su Lietuvos gyvenimu nutrūkimu. Tarpukario teisės aktuose taip pat buvo vadovaujamasi principine nuostata, kad Lietuvos pilietis tuo pat metu negali būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus atskiras išimtis.

Pasak VRM, D.Asanavičiūtės pataisos išplėstų tarpukario teisės taikymą net ir tiems asmenims, kurie buvo praradę Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., t. y. Lietuvos piliečiais būtų laikomi net ir tie asmenys, kurie savo noru atsisakė Lietuvos pilietybės, jos neteko įgydami kitos valstybės pilietybę arba nutraukė visus ryšius su Lietuva.

Ministerijos nuomone, įstatymo projektas neatitiktų 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijų pagrindinių nuostatų dėl pilietybės, nes pilietybė būtų atkuriama asmeniui (jo palikuoniui), kuris pagal tuo metu galiojusios teisės reikalavimus negalėjo būti Lietuvos piliečiu.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s