Lietuvos pagalba Ukrainai stebina

Įspūdingi skaičiai

Aišku, tie pasvarstymai tik teoriniai. Pagal piniginę paramos išraišką Ukrainą labiausiai parėmė JAV. Amerikiečių karinė parama siekia 4,4 milijardo eurų. Tad vien JAV karinė parama sudaro du trečdalius visos karinės paramos, kurią 31 valstybė skiria Ukrainai. Tačiau, skaičiuojant, kiek tai sudaro procentų nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP), turtingieji amerikiečiai atriekė Ukrainai tik 0,023 proc. nuo savo BVP. Kai tuo metu mažytės Estijos karinė parama - 0,790 proc. nuo BVP, o šiek tiek didesnės Lietuvos - 0,056 proc. nuo BVP. Kitos šalys, patenkančios į dosniausių aukotojų dešimtuką - Slovakija (0,050), Kroatija (0,031), Čekija (0,026), Švedija (0,026), Lenkija (0,010), Italija (0,009) Jungtinė Karalystė (0,008).

Kylio mokslininkai apskaičiavo ne tik karinę, bet ir bendrąją (humanitarinę, finansinę ir t.t.) paramą, skiriamą ukrainiečiams. Šiame sąraše ir vėl pirmauja mažytė Estija! Po jos seka Lenkija, o mūsų valstybė - trečioje vietoje.

Padedam, kaip galim

„Kur jūs tokius duomenis radote? - nustebo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas. - Pagal „Bloomberg" paskaičiavimus, Lietuva net į dešimtuką nepatenka pagal paramos Ukrainai skaičius, kiek žiūrėjau. Bet kiek galime, tiek padedame.

Pagal savo galimybes Lietuva labai neblogai atrodo. Paremdami ginklais skaičiuojame, kiek jų turime, kiek galime padėti. Žiūrime į Lietuvos infrastruktūrą, į gynybinius pajėgumus. Viskas apgalvota, apskaičiuota, Lietuvai tikrai ne gėda. Visi suprantame, kad tai visos Europos, o gal ir viso pasaulio karas, vykstantis Ukrainoje. Putinas nestabdomas pats nebūtų sustojęs ir pradėjęs nuo Baltijos regiono. Ukrainoje dabar vyksta mūšiai už taiką pasaulyje."

- Ukrainoje kartu su ukrainiečiais jų Tėvynę gina ir kitų tautų atstovai. Tikėtina, jog tarp jų yra ir lietuvių?

- Valstybė to nedraudžia. Kas nori, gali vykti į Ukrainą savanoriškai kariauti. Mūsų įstatyminė bazė tai leidžia, galimybė tokia yra, tik reikia užsiregistruoti Vidaus reikalų ministerijoje.

- Ar daug savanorių išvyksta?

- Kad labai stipriai, nepasakyčiau. Kareiviai, pareigūnai turi likti čia, Lietuvoje. Į Ukrainą savanoriauti gali išvykti tik tie Lietuvos piliečiai, kuriems tai įstatymiškai leidžiama.

Parama ne visada efektyvi

Vilnietis, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis nuo pat karo Ukrainoje pradžios organizuoja ukrainiečiams humanitarinę pagalbą. Dienos, kai kalbėjomės, išvakarėse į Ukrainą išvyko eilinė S.Gorodeckio suorganizuotos labdaros pakrauta mašina. O pasibaigus pokalbiui, į Ukrainą buvo išsiųstas dar vienas pakrautas automobilis.

S.Gorodeckis, artimai bendraujantis su ukrainiečiais, turėjo savo nuomonę, ko Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia:

„Gerai, kad Lietuva perdavė Ukrainai ginklų - „javelinų", „stingerių" iki karo pradžios. O kalbant apie visą paramą, jos organizavimą, buvo galima daryti daug geriau.

Lenkijos parama yra daug efektyvesnė, nes lenkai vietoje turi žmones, kurie paramą koordinuoja, skirsto, žino, kam ko reikia. Lenkijos ambasados korpusą sudaro apie 200 žmonių - ryšio karininkų, paprastų diplomatų. Jie aiškinasi, ko ukrainiečiams reikia, o ne „kiša į juodą vamzdį". Tą patį daro čekai, slovakai, o Lietuva turi tik „butelio kakliuką".

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiek laiko leidžia „feisbuke". Gal jis neturi ką veikti? Mūsų ambasadorius tik kelis kartus nuvyko iki Kijevo, o kur mūsų konsulatai? Jei lietuviams Ukrainoje prireiktų kokių dokumentų iš ambasados, kur jiems kreiptis?

Manau, ir ponui Anušauskui, ir mūsų kariuomenės vadui aišku, kad daug mūsų kariškių norėtų ukrainiečiams kariams padėti. Būtų galima norinčius išleisti planinių atostogų ar į atsargą jie galėtų padėti kariauti.

Mano nuomone, Lietuvos kariuomenės vadui ir ministrui A.Anušauskui užteks drebėti. Tegul siunčia žmones, koordinuojančius labdaros srautus, į Ukrainą, o ne siunčia labdarą aklai. Ukrainiečių charakteris yra gana chaotiškas, išsiblaškęs, bet viską amortizuoja paprastų žmonių entuziazmas ir parama. Tai parama, skirta ne tik frontui, bet ir medicininė, skirta gydymui, o Lietuvos siunčiama valstybinė parama, kaip minėjau, nėra pakankamai efektyvi bei tiksli. Ačiū Dievui, mūsų savivaldybės palaiko santykius su Ukrainos vietos savivaldybėmis. Todėl žino, ko kam trūksta. Veža, daro ir tai reikia ne vien pinigais matuoti. Turime drąsių politikų, drąsių žmonių, kurie tą paramą teikia. Ne visi nori afišuotis, bet padeda."

Tikri ir netikri pabėgėliai

S.Gorodeckis turėjo priekaištų ir dėl ukrainiečių karo pabėgėlių:

„Yra pabėgėlių kabutėse. Išgirdo apie šūvius Ukrainoje būdamas Taline ir nubėgo iki Portugalijos. Toks nėra tikras karo pabėgėlis. Pabėgėlis yra tas, kuris Ukrainos teritorijoje patyrė tardymus, perėjo pro visus patikros postus - su tokiais žmonėmis reikia dirbti, jiems reikia padėti, nes tai yra tikrieji karo pabėgėliai.

Be to, jei žmonės pasiryžę kovoti, gintis, jie nenori palikti savo šalies. Jie neturi didelių finansinių resursų, bet matote, kiek dienų ginamas Mariupolis. Nes jį gina „Azovo" pulkas, kuris, skirtingai nuo kai kurių ukrainiečių generolų, ruošėsi bent pusmetį gintis. Ruošėsi, verbavo vyrus, o kai kurie Lietuvos žurnalistai iš „Azov" ir „Pravyj sektor", kurio pirmininkas nufotografuotas su „javelinu" rankose, pravardžiavo, šaipėsi. Dabar šie ukrainiečiai gina savo Tėvynę. Ar bent vienas mūsų žurnalistas jų atsiprašė?

Jie gina savo Tėvynę, matome didžiulę patriotizmo bangą. Jie ne kažkokias europietiškas vertybes gina, bet savo Tėvynę ir savo Tautą. O pas mus, bendrai paėmus, yra didžiulis „bardakas". Kada mūsų medikai, norintys padėti Ukrainai, oficialiai atsirado Kijeve? 50-ąją karo Ukrainoje dieną! 40 dienų ministras Arūnas Dulkys ir jo atstovai procesus „derino"..."

Komentuoja signataras, ekonomistas Audrius RUDYS:

Mano nuomone, mes remiame Ukrainą tikrai nemažai, bet aš sutikčiau ir su dar didesniu rėmimu. Nes ukrainiečiai yra tauta, kuri savo krauju mus gina. Jei Putinui Ukrainoje būtų pasisekę, tai būtų klausimas - kas po jos? Gruzija ar Lietuva? Baltarusija jau „suvalgyta".

Mes esame Ukrainai įsiskolinę, įsipareigoję ir jei mūsų ekonomika dėl pagalbos ukrainiečiams ir smuks ar sustos, nors nenorėčiau, kad taip atsitiktų, bet, prisipažinkime, mes ir taip neblogai gyvename. Jeigu BVP kurį laiką ir nedidėtų, vis vien turime remti Ukrainą. Ir valstybiniu kariniu tiekimu, ir visais galimais kanalais.