Lietuvos institucijos ramina: karas Ukrainoje ekonomikai itin nesmogs

Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus paprašytas įvardinti, kokias problemas karas Ukrainoje jau sukėlė Lietuvos verslui, Lietuvos pramonininkų generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pareiškė, kad didelių problemų yra jau dabar. Labiausiai jos susijusios su žaliavų trūkumu, ypač metalų. Mat didžiausią dalį jų importuodavome iš Ukrainos, nemažai - iš Rusijos.

„Alternatyvų verkiant reikia", - akcentavo verslininkų atstovas, išreikšdamas viltį, kad valstybinės institucijos apšvies, kaip vyksta alternatyvių rinkų paieškos.

Jis taip pat pasigyrė, kad konfederacija atidarė sąskaitą, į kurią paramą perveda Lietuvos verslas - Ukrainą jau pasiekė 7 vilkikai maisto paramos. Ir įvardino dar vieną su karu susijusią problemą, itin aktualią vežėjams: Lietuvos įmonių samdomi vairuotojai iš Ukrainos masiškai vyksta ginti savo Tėvynės, todėl ima trūkti darbo jėgos.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Aurelijus Dabušinskas komiteto buvo paprašytas pristatyti prognozes, kokių problemų bent artimiausiu metu Lietuvos ekonomikai atneš karas. Tačiau paaiškėjo, kad Lietuvos banko prognozuotojai tebedirba „makroekonominių prognozių atnaujinimo kontekste", prognozes pristatys tik kovo 22 dieną, todėl dabar konkrečių skaičių įvardinti negali.

Pasak jo, kaip ir „kovidinės" pandemijos pradžioje, taip ir dabar piešiami keli galimi scenarijai, nes dėl padėties neapibrėžtumo tiksliai ką nors prognozuoti net trumpam laikotarpiui neįmanoma, juolab kad beveik kiekvieną dieną Vakarai Rusijai sugalvoja naujų sankcijų. Todėl įmanomos tik „ekspertinės prielaidos, kas būtų, jeigu būtų".

Pasak A.Dabušinsko, pavojų ekonomikai gali sukelti trys šoko grupės: problemos užsienio prekyboje (nes karas veikia visą pasaulio ekonomiką, todėl gali sulėtėti prekybos partnerių ekonomikos augimas), žaliavų kainos bei neapibrėžtumo didėjimas. Pastarasis gali pakirsti tiek namų ūkio vartojimą, tiek įmonių investicinius planus.

A.Dabušinsko teigimu, bent dėl energetikos resursų importo galima nesibaiminti, nes esame užsitikrinę įvairių alternatyvų, tik neaišku, kokios bus kainos. Tačiau didžiausia problema - medienos ir metalų importo strigimas.

Komiteto nario Jono Pinskaus paklaustas, ar bus vertinamas ir konflikto su Kinija poveikis ekonomikai, Lietuvos banko atstovas užtikrino, kad bus. Pasak jo, dar praėjusį gruodį eksporto su Kinija kritimas buvo labai žymus, tačiau esą importo - beveik nepastebimas, nebent tik atskirose prekių grupėse.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė aiškino, kad trūkstamų „žaliavų pakeičiamumas yra įvairus". Esą rusišką ir baltarusišką medieną galima pakeisti lietuviška arba kitų šalių, tačiau pripažino, kad tokiu atveju kainos būtų didesnės. Rusišką aliuminį galima pakeisti indišku, kanadietišku, australišku ar islandišku, plieną ir geležį - importuoti iš Brazilijos, Japonijos, Meksikos.

„Situacija nėra gera, bet nėra ir dramatiška, nes pakeičiamumo kanalų esama", - ramino viceministrė. O dėl vežėjų skundų, esą ukrainiečiams vairuotojams masiškai vykstant į karą trūks darbo jėgos, ji atsakė, kad jėgos gali ir nepritrūkti, nes dalis rinkų užsidaro.

Po tokių abstrakčių prognozių bei vertinimų neišlaikė Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Anot jo, net per rytines žinias galima išgirsti daugiau informacijos, nei pateikia valstybės institucijos, nes verslo sektoriai jau spėjo įvertinti savo poreikius. Ir pridūrė: neužtenka pasakyti, kad žaliavas galima pirkti iš Meksikos ar Brazilijos - verslui ieškant naujų nišų turi tarpininkauti valstybės institucijos.

Energetikos viceministro Albino Zananavičiaus buvo prašyta įvardinti padėtį energetikos sektoriuje. Šis pareiškė, kad buvo smarkiai išaugusios energetikos žaliavų kainos, bet dabar jos stabilizavosi ir net ėmė kristi (po šio teiginio sulaukė nepatiklių posėdžio dalyvių šypsenų). Tiesa, pridūrė, kad jos vis tiek išliks didžiulės, todėl reikia skatinti vietinę gamybą. Anot viceministro, tiekimo saugumo sutrikimų nebuvo. Ministerija esą įvertino įvairius galimus scenarijus, net ir tokius, kad dėl piktavališkų Rusijos veiksmų galimas BRELL elektros žiedo veiklos ar dujų tiekimo sutrikimas.

Tačiau pareiškė galintis pažadėti, kad esant net ir pesimistiškiausiam scenarijui bus „užtikrintas normalus sistemos veikimas".

Komiteto narė Laima Mogenienė replikavo, kad valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė" pernykščiais „pandemijų ir sunkumų metais" uždirbo 231,557 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams planuoja išmokėti 87,5 mln. eurų dividendų.

„Karo metu tai akivaizdžiai apstulbino. Ar ne valstybės įmonės turi padėti išgyventi valstybei", - stebėjosi parlamentarė.

Į tai A.Zananavičius atsakė, esą dar pernykščių metų viduryje SGD laivas kainavo iki 50 mln. eurų, o dabar - jau apie 200 mln. eurų, todėl šiandien ne vieną tokį laivą „reikia padėti į požeminę saugyklą, įsišaldyti lėšas - kad turėtume saugią žiemą ir kad žiemą nei gyventojai, nei įmonės nešaltų".