1 nuotr.Lietuvos bankas (LB) pirmadienį pristatė savo siūlymus gegužės pabaigoje Finansų ministerijos pateiktam visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantui, kuriuos ministerijai išsiuntė penktadienį. LB siūlo apmokestinti bendrą Lietuvoje gyventojui priklausančio NT suminę vertę, o ne atskirus objektus, taikyti vienodus tarifus visoje Lietuvoje, o patį mokestį rinkti centralizuotai.
Kaip žurnalistams sakė Banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, siūlomu modeliu norima mažinti turtinę nelygybę, jis skatintų savivaldybes investuoti į savo regionų infrastruktūrą. Jo teigimu, NT mokestis turi būti progresyvus, aiškus, efektyviai administruojamas, socialiai teisingas.
NT mokestis, anot jo, turi būti vienodas visoje Lietuvoje ir progresyviai didėjantis. LB siūlymu turi būti apmokestinta turto suminė vertė, o ne atskiri objektai. Be to, Bankas siūlo NT tarifus visoje šalyje taikyti vienodus, kurie progresyviai didėtų, labiau apmokestinus didesnės vertės NT.
Bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.
Pritaikius LB siūlomą modelį, G. Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.
Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.
Banko siūlomas modelis, anot G. Šimkaus, „reikšmingai“ padėtų užtikrinti NT rinkos ir visos Lietuvos finansinį stabilumą.
LB taip pat pritaria, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija, o turto vertės būtų perskaičiuojamos dažniau, į mokesčio bazę įtraukti ir nebaigtos statybos objektus.
Pasak G. Šimkaus, rizikos, kad dabartinis mokestis bus neefektyvus, kelia tai, kad ministerijos modelyje išskiriamas pagrindinis būstas, savivaldybėms leidžiama pasirinkti skirtingas NT verčių medianas – apmokestinti panašios vertės turtą skirtingais tarifais.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
