Lietuva be vaikų globos namų: reikalinga požiūrio kaita ir šimtai globėjų

"Per 27 laisvės metus nesugebėjome vaikų iškraustyti iš tų didelių institucijų, nors mokslas ir sveikata jau seniai šaukia, kad tai yra žalinga vieta būti mūsų vaikams. Tai yra ir socialinės, ir pilietinės mūsų visuomenės gėda. Tikslas yra akivaizdus ir ambicingas, kad 2020 metais nebūtų institucinių globos namų, t. y. didesnių nei bendruomeninių globos namų", - antradienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, siekiant deinstitucionalizuoti vaikų globą būtina skirti dėmesį keliems klausimams, tarp jų: globėjams ir bendruomeniniams globos namams.

"Pirmoji kolona - globėjų instituto stiprinimas ir globėjų proveržis Lietuvoje. Skaičiuojame, kad reikia apie 750 globėjų šeimų, kad amortizuotų vaikų patekimą į vaikų globos įstaigas. Antroji kolona yra bendruomeniniai globos namai. Jie yra pereinamoji erdvė "išaugti" iš globos įstaigų. Tokių namų reikėtų iki 400, juose galėtų gyventi iki aštuonių vaikų su personalu", - kalbėjo ministras.

Trečias svarbus klausimas, reformuojant šalies vaikų globos sistemą, yra bazinis paslaugų šeimai paketas savivaldybėse, seniūnijose. Pasak ministro, keliamas tikslas, kad kiekviena seniūnija turėtų vaikų dienos centrą. Tai esanti efektyvi priemonė, kuria ne tik padedama vaikams, bet ir pasiekiami tėvai, užmezgamas ryšys ir pradedamas darbas su šeimomis. Numatoma, kad į pagalbą šeimai galėtų įsitraukti ir bendruomenės.

Planuojamos išplėstinės seniūnų sueigos, per kurias būtų skiriamos lėšos bendruomenėms stiprinti ir kartu bendruomenėms įsitraukti į pagalbą šeimoms, vaikams. Beje, šiemet toliau nuosekliai didinamas finansavimas bendruomenėms - tam skirta 2,63 mln. eurų.

Ministras pripažino, kad vaikų globos namų pertvarka vertinama prieštaringai, ir tai turi keistis.

"Stinga įžvalgos tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu: atrodo, kad jeigu yra geros, renovuotos patalpos, tai yra geriausia, kas gali žmogui nutikti. Žiūrėdami į tas patalpas merai ir sako: ar kažkoks butas, globėjai gali būti geriau? Bet požiūrio kitimas turi būti esminis - vaiko poreikis ir teisė gyventi maksimaliai šeimai artimoje aplinkoje, pasitikint, kad yra piliečių, kurie gali auginti vaikus", - teigia ministras L. Kukuraitis.

Ministro teigimu, bus siekiama, kad kuo labiau stiprinti savivaldoje jau veikiančių struktūrų bendradarbiavimą. Dėl to su Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis rengiamas tarpinstitucinės veiklos modelis, kuriuo būtų suderinta, kaip skirtingų sričių specialistai bendradarbiaus siekdami pagelbėti konkrečiam žmogui konkrečiose situacijose. Tam atsirastų tarpinstituciniai koordinatoriai.

Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą jau priimti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kurie nustato reikalavimus budinčiam globotojui, jo pareigas, teises ir veiklą, ir šios nuostatos įsigalios nuo 2018 m sausio 1 d. Bet jau dabar savivaldybės pačios jau pasirengusios tvarkas arba jas rengia, kaip organizuoti budinčių globėjų veiklą.

Ministras L. Kukuraitis mano, kad svarbus žingsnis pertvarkant vaiko teisių apsaugą bus žengtas priėmus šiuo metu Seime svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir jas lydinčius teisės aktų projektus. Viena iš priemonių - vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas. Planuojama stiprinti resursus, kad būtų užtikrinamas vaiko teisių specialistų darbas ir naktimis bei savaitgaliais. Svarbų darbą taip pat atliksiančios mobilios pagalbos šeimai komandos, kurios taip pat bus pavaldžios centrinei valdžiai. Jos intensyviai dirbtų su šeimomis, kurios išgyvena krizines situacijas arba iš kurių paimamas vaikas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, Lietuvoje be tėvų globos auga 9116 vaikų. Apie 60 proc. vaikų yra globojami šeimose, 35 proc. vaikų auga globos namuose (dabar tokių vaikų šalyje yra apie 3 tūkst., didžioji dauguma yra vyresni nei 10 metų), kiek mažiau nei 5 proc. auga šeimynose. Į vaikų globos namus kasdien patenka 3-4 vaikai, arba 1220 vaikų per metus. Šalyje yra apie šimtą globos namų, daugiau kaip pusė jų - savivaldybių vaikų globos namai. Vieno vaiko išlaikymas vaikų namuose per mėnesį kainuoja nuo 600 iki 1000 eurų. Savo ruožtu išmoka globojančiai šeimai kas mėnesį siekia apie 300 eurų: 152 eurai skiriami globėjui, 152 eurai - vaikui.

Profesionalūs specialistai tiesia pagalbos ranką neįgalius mažylius auginančioms šeimoms

Nuo gegužės Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bus pradėtos teikti laikino atokvėpio paslaugos šeimoms, auginančioms negalią turinčius vaikus iki septynerių metų amžiaus. Patyrusių specialistų komanda suteiks tėveliams galimybę palikti savo atžalas profesionalių darbuotojų rankose iki 6 mėnesių per metus.

Iki šiol centras neįgalius mažylius auginančioms šeimoms teikė dienos socialinės globos paslaugas, dabar šeimos nariai mažylį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra ar globa, Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose galės palikti ilgesniam laikui - savaitei, mėnesiui ar pagal poreikį iki 6 mėnesių per metus, teigiama pranešime spaudai.

Su vaikais socialinės globos centre dirbs patyrusių specialistų komanda - kineziterapeutas, masažuotojas, ergoterapeutas, logopedas, specialusis pedagogas, individualios priežiūros specialistas. Vaikams su negalia bus užtikrinama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, įvertinami kiekvieno vaiko individualūs poreikiai, lavinami pažintiniai gebėjimai, ugdomi socialiniai įgūdžiai.

Dėl laikino atokvėpio paslaugų skyrimo vaiko tėvai ar globėjai, kiti teisėti vaiko atstovai gali kreiptis į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyrius specialistus, dirbančius miesto seniūnijose. Socialinio darbo organizatorių kontaktiniai duomenys yra skelbiami Vilniaus miesto socialinės paramos centro internetinėje svetainėje www.spcentras.lt.