1 nuotr.Seniai yra žinoma, kad leistinas ir saugus greitis, priklausomai nuo aplinkybių, skiriasi. Taip pat leistino ar saugus greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės, priežasčių. Reaguodama į tai Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su Informacinių technologijų konsultacijų bendrove „CGI Lithuania" įdiegė naują Greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS).
Nurodoma, kad naujoji sistema jau veikia. Ji reaguoja į oro bei eismo sąlygas ir pagal jas keičia Lietuvos keliuose leistiną greitį, todėl nuo šiol vairuotojams rekomenduojama atidžiau stebėti kelio ženklus.
Pasak „CGI Lithuania" vadovo Karolio Baltrušaičio, Lietuvoje įprasta, kad vasaros laikotarpiu automagistrale galima važiuoti 130 km/val., žiemą - 110 km/val. greičiu. Visgi jis atkreipė dėmesį į tai, kad tuomet, kai kelias slidus arba matomumas blogas, šie ribojimai yra per bendri ir leistinas greitis neapsaugo nuo autoįvykių. Būtent tai lėmė, kad pagrindiniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai, kuriose esant prastoms eismo sąlygoms vairuotojai matys ne tik įspėjimus apie suprastėjusias eismo sąlygas, bet ir saugiausią leistiną važiavimo greitį. KBaltrušaitis išreiškė viltį, kad sistema sumažins su netinkamai pasirinktu greičiu susijusių eismo įvykių skaičių.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) kiekvienas kelias turi savo nustatytą greitį: automagistralėse vasaros laikotarpiu galima važiuoti 130 km/val., žiemą - 110 km/val., greitkeliuose maksimalus leistinas greitis vasarą yra 120 km/val., o žiemą - 110 km/val., ir t.t.
Kita vertus, tos pačios KET numato, kad, nesvarbu, kokiu keliu važiuojama ir koks būtų bendras leistinas greitis, reikia vadovautis kelio ženklais. Naujieji kelio ženklai yra priskirti įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų grupėms, todėl automagistralėje pamačius ženklą - „Slidu" ir greičio ribojimo ženklą „100 km/val.", vairuotojai juo ir turėtų vadovautis, nes nurodytas ribojimas yra oficialus.
Naujai įdiegta sistema greičio viršijimo atvejų keliuose nefiksuos, kadangi jį fiksuoja keliuose įrengti greičio matuokliai.
Lietuvos keliuose Vilnius - Kaunas - Klaipėda (A1), Kaunas - Marijampolė - Suvalkai (A5), Panevėžio aplinkkelyje (A17) ir Vilnius - Panevėžys (A2) jau yra sumontuota daugiau kaip 100 kintamos informacijos ženklų postų. Jų ženklus valdo minėta, „CGI Lithuania" sukurta, Greičio valdymo ir įspėjimo programinė įranga, todėl pamatę mažesnį nei įprasta leistiną greitį, vairuotojai privalo juo vadovautis.
„Lietuvos teritorijoje yra daugiau negu šimtas kelių oro sąlygas fiksuojančių stotelių. Eismo dalyvių informavimui naudojame jų duomenis. Jie perkeliami į GVIS, apdorojami, ir pagal juos parinktas leistinas saugus greitis pakeičiamas švieslentėse. Kiekvienas ženklas valdomas individualiai. Pati sistema valdoma trimis būdais: rankiniu, kai ją stebintis operatorius gali atsižvelgęs į oro arba eismo sąlygas keisti leistiną greitį pats; pusiau automatiniu, kai sistema operatoriui pasiūlo, į kokį greitį kurį kelio ženklą pakeisti; ir pilnai automatiniu. Tikimės, kad ateityje šis būdas taps pagrindiniu," - sakė Audrius Pozingis, „CGI Lithuania" transporto sprendimų padalinio direktorius.
Panaši sistema veikia ir Suomijoje. „Kolegos suomiai turi įdiegę panašią sistemą. Ji apima priežiūrą ne tik keliuose, bet ir stebi eismą geležinkeliuose, ore ir jūroje. Sistema taip pat fiksuoja eismo ir oro sąlygas, panaudojus ją galima sekti traukinių judėjimą realiu laiku bei elektromobilių stotelių tinklo užimtumą. Lietuvoje sistemą dar tik įdiegėme, bet planuose numatyta, kad keliuose atsiras daugiau kintamųjų informacinių ženklų saugumui užtikrinti", - pasakoja K. Baltrušaitis. Sistema pradėta diegti po to, kai 2021 metų gruodį Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 131 920 Eur (be PVM) vertės sutartį su „CGI Lithuania".
