respublika.lt

Krosnininko atlyginimui ribų nėra (0)

2015 gegužės 24 16:31:30
Daiva Alzytė

„Vakaro žinios“ toliau tęsia straipsnių ciklą apie perspektyvias ir pelningas, nors nepelnytai ne itin populiarias profesijas Lietuvoje. Šiandien siūlome iš arčiau susipažinti su krosnininko profesija. Jos atstovai tvirtina, kad darbo jiems nestinga, o pinigų parduotuvėje skaičiuoti tikrai nereikia.

×
nuotr. 1 nuotr.
Unikaliai krosniai sukurti krosnininkas turi ne tik molio mišinį išmanyti, bet ir žinoti senąsias tradicijas, istoriją. Stasio Žumbio nuotr.

 

Tie, kam yra prireikę krosnininko paslaugų, žino, kad tokį specialistą gana sunku prisikviesti, o ir sumokėti gali tekti nemažai. Gali būti, kad vien apžiūros teks laukti pusmetį ar net ilgiau. Pasak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro statybos profesijos mokytojo Kęstučio Barkausko, tai ir parodo, kad krosnininkų Lietuvoje itin reikia. „Krosnininkas gali ne tik krosnį sumūryti, židinį pastatyti, suremontuoti koklinę krosnį, bet ir kaminą pastatyti ar jį sutvarkyti. Žmonės vis dažniau taupydami pinigus ir laiką renkasi ne kamino tvarkymą, o įdėklą, kuris sutvirtina kaminą iš vidaus ir nereikia visko statyti iš naujo. Tai taip pat gali atlikti profesionalus krosnininkas“, - vardija mokytojas.

Pasak jo, daugelis ateinančių mokytis krosnininko profesijos supranta, kad tai perspektyvas žadantys mokslai: „Tikrai ateina tokių žmonių, kurie jau turi specialybes, bet jie mato potencialą šioje srityje ir ateina įgyti būtent tokių žinių. Ateina ir nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie šią specialybę žino iš senesnių laikų, kai ji buvo labai paklausi. Ir, žinoma, nemažai sulaukiame tų, kurie ilgą laiką neranda darbo pagal savo specialybę ir ateina persikvalifikuoti.“

Anot K.Barkausko, krosnininko, kaip ir kitos statybininkų profesijos, itin vilioja žmones, kurie siekia dirbti sau, įkurti savo įmones. Tam reikalingos platesnės žinios, nuolatiniai klientai ir reklama. Visa tai - gero darbo rezultatas. Kartais tokiam mini verslui pritrūksta būtent oficialiai įgytos kvalifikacijos. „Lietuvoje matau, kad profesinis mokymas tikrai populiarėja. Sulaukiame nemažai žmonių, net jaunuolių, kurie ką tik pabaigę universitetą ir įgiję aukštąjį išsilavinimą ateina dar įgyti profesiją. Manau, būtų labai sveika, jei išpopuliarėtų nuostata, kad šalia aukštojo mokslo naudinga turėti praktinę profesiją. Netgi manau, kad pirmiausia turėtų būti profesinis išsilavinimas, kur gauni 70 proc. praktikos ir jei tai patiko, tuomet galima krypti į aukštąjį mokslą, kur galima daugiau gilintis į pačią specialybę ir teorines žinias. Tokie žmonės tikrai vertinami rinkoje“, - svarsto K.Barkauskas.

Mokytojas neslepia, kad krosnininko specialybė ne veltui gana reta, ji reikalauja atsakomybės ir žinių: „Geras krosnininkas turi domėtis istorija, mylėti gamtą, natūralius produktus. Krosnininkas daugiau siejamas ne su moderniais židiniais, o su senovinėmis krosnimis, duonkepėmis. Taip pat svarbu kantrybė. Galime palyginti, kad mūrininkui svarbiausia greitis, o krosnininkui pirmiausia svarbu kokybė, kuri bus tik tuomet, jei jis bus sukaupęs daug žinių.“

Krosnininko atlyginimas, pasak K.Barkausko, ribų beveik neturi. Jis juokauja, jog būtų galima pasakyti, kad šiandien už vienos plytos padėjimą krosnininkui gali tekti sumokėti mažiausiai eurą: „Viskas priklauso nuo paties darbo, krosnies specifikos, krosnis gali būti ir iš 2000 plytų. Atlyginimas daugiausiai priklauso nuo patirties ir rekomendacijų. Tikrai galima uždirbti ir 10 tūkst., ir 15 tūkst. litų per mėnesį.“


Jonas Stankevičius, krosnininkas:


Mano tėtis sakė, kad laikas arba tuoktis, arba eiti groti armonika. Tad aš pasirinkau trečią variantą - ėjau mokytis ir tapti krosnininku. Tačiau iš tiesų tai jau ketvirtoji mano profesija. Esu dar metalo tekintojas, staklininkas, technologijų pedagogas, o dabar ir krosnininkas. Praktika parodė, kad galima daug ką įsigyti, tačiau kai nežinai, ko ieškai arba kaip tai turi atrodyti, sunku įvertinti, ar kaina atitinka kokybę. Man atrodo, naudinga daug ką mokėti gyvenime pačiam pasidaryti.

Krosnininko amatas labai naudingas. Tu išmoksti ir lauko židinį padaryti, ir kombinuotas šašlykines, pirties krosnis bei daug kitų. Sakoma, kad reikia domėtis globaliai, o veikti lokaliai, tad man krosnininko amatas pasirodė itin perspektyvus visos Lietuvos mastu, o kartu ir labai įdomus.Krosnininko atlyginimą galima sulyginti su pedagogo. Ne skaičiumi, bet principu. Nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste dirbsi, valandos įvertinimas yra toks pats. Tačiau reikia išmanyti medžiagas, žinoti senovines technologijas. Turbūt tai ir yra sunkiausia šioje specialybėje - kai reikia tinkamai pasirinkti molio mišinį. Sulipinti galima ir ne itin kruopščiai ir vis tiek atrodys gražiai, kol krosnies nekūrensi. Nekokybiškas mišinys pradeda irti. Nekūrenant jis irsta, o kūrenant ima ir trupėti, skilinėti. Todėl reikia įgyti nemažai žinių ir tada jas pritaikyti. Žinoma, nelengva viską išmokti, tačiau jei yra motyvacija ir noras, viskas sekasi lengviau. Reikia nuolat save tikrinti, treniruotis. Mokydamiesi mes patys turime galimybę lipdyti krosnis ir statyti kaminus, o po kelių dienų galime patys ir įvertinti, kaip darbas pasisekė, ar plytos sulipo.

Be to, krosnininkas visuomet bus paklausus. Žmonės perka kaimo sodybas, jose nori įsirengti koklines krosnis, židinius. Žmonės atsisuka į autentiką, unikalumą, visa tai gali suteikti krosnininkas. Tam reikia profesionalo, nes čia ne tas pats, kas kapsulę įstatyti. Net sendaikčių turguje žmonės perka po vieną koklinės krosnies koklį, prašo jį įmontuoti į krosnį ar atkurti kažką senoviško namuose. Manau, žmones tai trauks visuomet. O šilumos taip pat reikės visuomet - žiema Lietuvoje juk nesibaigs.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6605 eurai, aukotųjų skaičius - 21; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą,
  • UŽBLOKAVO: penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
  • SKIEPAI: Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad siekdama efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius.
  • ATLAISVINIMAI: siūloma leisti nuo pirmadienio veikti parduotuvėms prekybos centruose, lauko kavinėms siūloma leisti veikti nuo kito ketvirtadienio, balandžio 22 dienos.

  • PRANCŪZIJA: per gaisrą suniokota Paryžiaus Dievo Motinos katedra bus atstatyta iki 2024-ųjų, teigia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
  • NEPAVYKO: sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad ministerijos inicijuota „Korona Stop LT“ mobili programėlė nebuvo sėkmingas projektas ir žada, kad ateityje kovojant su koronaviruso pandemija iš padarytų klaidų bus mokomasi.

Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia referendumo dėl Lietuvos išstojimo iš ES?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip elgiatės atšilus orams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Ruoškitės: valdžia perka informaciją apie COVID-19. Gąsdinimų bus daug
5. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
6. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
7. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
10. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
11. Olava STRIKULIENĖ: Mes buvome teisūs, o „delfiukai“ ir „15minučiai“ vėl apsikvailino!
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka
14. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
15. Dvejopi standartai jau įgriso
16. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
17. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
18. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
19. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
20. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
21. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
22. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
23. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
24. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
25. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+1 +7 C

 

+3 +9 C

+15 +18 C

+12 +15 C

 

+10 +13 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos