respublika.lt

Krosnininko atlyginimui ribų nėra (0)

2015 gegužės 24 16:31:30
Daiva Alzytė

„Vakaro žinios“ toliau tęsia straipsnių ciklą apie perspektyvias ir pelningas, nors nepelnytai ne itin populiarias profesijas Lietuvoje. Šiandien siūlome iš arčiau susipažinti su krosnininko profesija. Jos atstovai tvirtina, kad darbo jiems nestinga, o pinigų parduotuvėje skaičiuoti tikrai nereikia.

×
nuotr. 1 nuotr.
Unikaliai krosniai sukurti krosnininkas turi ne tik molio mišinį išmanyti, bet ir žinoti senąsias tradicijas, istoriją. Stasio Žumbio nuotr.

 

Tie, kam yra prireikę krosnininko paslaugų, žino, kad tokį specialistą gana sunku prisikviesti, o ir sumokėti gali tekti nemažai. Gali būti, kad vien apžiūros teks laukti pusmetį ar net ilgiau. Pasak Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro statybos profesijos mokytojo Kęstučio Barkausko, tai ir parodo, kad krosnininkų Lietuvoje itin reikia. „Krosnininkas gali ne tik krosnį sumūryti, židinį pastatyti, suremontuoti koklinę krosnį, bet ir kaminą pastatyti ar jį sutvarkyti. Žmonės vis dažniau taupydami pinigus ir laiką renkasi ne kamino tvarkymą, o įdėklą, kuris sutvirtina kaminą iš vidaus ir nereikia visko statyti iš naujo. Tai taip pat gali atlikti profesionalus krosnininkas“, - vardija mokytojas.

Pasak jo, daugelis ateinančių mokytis krosnininko profesijos supranta, kad tai perspektyvas žadantys mokslai: „Tikrai ateina tokių žmonių, kurie jau turi specialybes, bet jie mato potencialą šioje srityje ir ateina įgyti būtent tokių žinių. Ateina ir nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie šią specialybę žino iš senesnių laikų, kai ji buvo labai paklausi. Ir, žinoma, nemažai sulaukiame tų, kurie ilgą laiką neranda darbo pagal savo specialybę ir ateina persikvalifikuoti.“

Anot K.Barkausko, krosnininko, kaip ir kitos statybininkų profesijos, itin vilioja žmones, kurie siekia dirbti sau, įkurti savo įmones. Tam reikalingos platesnės žinios, nuolatiniai klientai ir reklama. Visa tai - gero darbo rezultatas. Kartais tokiam mini verslui pritrūksta būtent oficialiai įgytos kvalifikacijos. „Lietuvoje matau, kad profesinis mokymas tikrai populiarėja. Sulaukiame nemažai žmonių, net jaunuolių, kurie ką tik pabaigę universitetą ir įgiję aukštąjį išsilavinimą ateina dar įgyti profesiją. Manau, būtų labai sveika, jei išpopuliarėtų nuostata, kad šalia aukštojo mokslo naudinga turėti praktinę profesiją. Netgi manau, kad pirmiausia turėtų būti profesinis išsilavinimas, kur gauni 70 proc. praktikos ir jei tai patiko, tuomet galima krypti į aukštąjį mokslą, kur galima daugiau gilintis į pačią specialybę ir teorines žinias. Tokie žmonės tikrai vertinami rinkoje“, - svarsto K.Barkauskas.

Mokytojas neslepia, kad krosnininko specialybė ne veltui gana reta, ji reikalauja atsakomybės ir žinių: „Geras krosnininkas turi domėtis istorija, mylėti gamtą, natūralius produktus. Krosnininkas daugiau siejamas ne su moderniais židiniais, o su senovinėmis krosnimis, duonkepėmis. Taip pat svarbu kantrybė. Galime palyginti, kad mūrininkui svarbiausia greitis, o krosnininkui pirmiausia svarbu kokybė, kuri bus tik tuomet, jei jis bus sukaupęs daug žinių.“

Krosnininko atlyginimas, pasak K.Barkausko, ribų beveik neturi. Jis juokauja, jog būtų galima pasakyti, kad šiandien už vienos plytos padėjimą krosnininkui gali tekti sumokėti mažiausiai eurą: „Viskas priklauso nuo paties darbo, krosnies specifikos, krosnis gali būti ir iš 2000 plytų. Atlyginimas daugiausiai priklauso nuo patirties ir rekomendacijų. Tikrai galima uždirbti ir 10 tūkst., ir 15 tūkst. litų per mėnesį.“


Jonas Stankevičius, krosnininkas:


Mano tėtis sakė, kad laikas arba tuoktis, arba eiti groti armonika. Tad aš pasirinkau trečią variantą - ėjau mokytis ir tapti krosnininku. Tačiau iš tiesų tai jau ketvirtoji mano profesija. Esu dar metalo tekintojas, staklininkas, technologijų pedagogas, o dabar ir krosnininkas. Praktika parodė, kad galima daug ką įsigyti, tačiau kai nežinai, ko ieškai arba kaip tai turi atrodyti, sunku įvertinti, ar kaina atitinka kokybę. Man atrodo, naudinga daug ką mokėti gyvenime pačiam pasidaryti.

Krosnininko amatas labai naudingas. Tu išmoksti ir lauko židinį padaryti, ir kombinuotas šašlykines, pirties krosnis bei daug kitų. Sakoma, kad reikia domėtis globaliai, o veikti lokaliai, tad man krosnininko amatas pasirodė itin perspektyvus visos Lietuvos mastu, o kartu ir labai įdomus.Krosnininko atlyginimą galima sulyginti su pedagogo. Ne skaičiumi, bet principu. Nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste dirbsi, valandos įvertinimas yra toks pats. Tačiau reikia išmanyti medžiagas, žinoti senovines technologijas. Turbūt tai ir yra sunkiausia šioje specialybėje - kai reikia tinkamai pasirinkti molio mišinį. Sulipinti galima ir ne itin kruopščiai ir vis tiek atrodys gražiai, kol krosnies nekūrensi. Nekokybiškas mišinys pradeda irti. Nekūrenant jis irsta, o kūrenant ima ir trupėti, skilinėti. Todėl reikia įgyti nemažai žinių ir tada jas pritaikyti. Žinoma, nelengva viską išmokti, tačiau jei yra motyvacija ir noras, viskas sekasi lengviau. Reikia nuolat save tikrinti, treniruotis. Mokydamiesi mes patys turime galimybę lipdyti krosnis ir statyti kaminus, o po kelių dienų galime patys ir įvertinti, kaip darbas pasisekė, ar plytos sulipo.

Be to, krosnininkas visuomet bus paklausus. Žmonės perka kaimo sodybas, jose nori įsirengti koklines krosnis, židinius. Žmonės atsisuka į autentiką, unikalumą, visa tai gali suteikti krosnininkas. Tam reikia profesionalo, nes čia ne tas pats, kas kapsulę įstatyti. Net sendaikčių turguje žmonės perka po vieną koklinės krosnies koklį, prašo jį įmontuoti į krosnį ar atkurti kažką senoviško namuose. Manau, žmones tai trauks visuomet. O šilumos taip pat reikės visuomet - žiema Lietuvoje juk nesibaigs.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s