11 nuotr.Į Labanoro girią šiomis dienomis įžengusiems žmonėms kyla skirtingos emocijos. Vieni nesulaiko ašarų, kiti nuostabos, tretiems užverda nekontroliuojamas pyktis. Abejingam būti neįmanoma, kai matai suguldytus šimtus gražiausių medžių.
Veikti reikia dabar
Šeštadienį asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė socialiniame tinkle išplatino nuotraukas, kuriose užfiksuotos šviežiai kirstų brandžių pušų rietuvės. Kai kurios jų - dviejų aukštų namo didumo. Merginos teigimu, jos sukrautos kas keli šimtai metrų viena nuo kitos ir tęsiasi apie 10 kilometrų.
„Važiavome į Labanorą ieškoti ragų, o radome... uoliai plušančius ir į rietuves medžius kraunančius darbininkus, kurie, pamatę mus, sušoko į savo transportą ir nukūrė gilyn į girią. Miško keliai taip išmalti, kad lengvuoju automobiliu jų pasivyti nesugebėjome, tai bent užfiksavome, kas, nepaisant visuomenės protestų, darosi regioniniame parke“, - sakė pašnekovė.
Kitą dieną gamtos mylėtojų laukė dar viena nemaloni staigmena - pasivaikščiojus po girią paaiškėjo, kad iškirsta apsauginė rezervato zona. Ir tokiam kirtimui buvo duotas leidimas. Nors padėtis panašėja į kritišką, Monikos teigimu, iš dalies už dabartinę situaciją atsakingi ne tik leidimus neatsakingai išduodantys valdininkai, bet ir pati visuomenė. Ji mato, kad vyksta ne visai geri dalykai, tačiau tiesiog pravažiuoja pro šalį.
„Yra kelios bendruomenės, kurios pradeda veikti. Jeigu jų, aktyviai besipriešinančių miškų naikinimui, bus daugiau, rezultatai turėtų pasijusti. Juolab kad pagrindas tam yra, nes bent dalis dabartinių kirtimų tikrai vykdomi nelegaliai. Pagal europinius reikalavimus, miškams, esantiems „Natura 2000“ ar saugomose teritorijose, leidimai turėtų būti išduodami tik po to, kai yra atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Kol tokios išvados nėra, leidimų išduoti negalima, tačiau mūsų valdžia šios normos nepaisė ir nepaiso toliau. Būtent todėl mes dėl galimai nelegalių kirtimų padavėme Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją į teismą,“ - apie vykdomą veiklą pasakojo M.Peldavičiūtė.
Dar viena, akivaizdi problema, pasak pašnekovės, yra ta, kad Lietuvoje, atliekant eksperimentą, į vieną buvo suplaktos saugotinos ir tos teritorijos, kuriose leidžiama ūkinė veikla, tačiau nepasirūpinta sukurti nuolatinę kirtimų kontrolę atliekančią instituciją.
„Net patys girininkai skundžiasi, kad nebesugeba susitvarkyti su miškuose siautėjančiais rangovais. Jie ne tik kerta medžius ne visada turėdami reikiamus leidimus, bet ir visiškai nesaugo ataugančių jaunuolynų. Aplinkos ministerija sutinka, kad klaidų pridaryta, tačiau, kiek pastebime, visos jos iniciatyvos stringa Vyriausybėje ir net nepasiekia Seimo. Pokyčiai, jei ir vyksta, yra labai minimalūs, o veikti reikia nieko nelaukiant. Jeigu šis legalizuotas absurdas tęsis dar porą metų, tai nebereikės jokių gamtosauginių akcijų, nes tiesiog nebeturėsime, ką saugoti“, - niūriai Lietuvos miškų ateitį nušvietė asociacijos koordinatorė.
Kirto, kerta, kirs?
Liepos 31 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika LRT laidoje sakė, kad dėl kritusios medienos kainos „mano sprendimas buvo mažinti kirtimo normą ir vykdyti sanitarinius kirtimus, nukirsti menkavertę medieną“. Tačiau jau rugsėjį prasidėję masiniai brandžių miškų kirtimai Labanoro girioje parodė, kad ir šie ministro žodžiai buvo skirti tik nuraminti visuomenę. Vietos gamtininko, Labanoro klubo vadovo Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, šiuo metu girioje vykstančių kirtimų intensyvumas nė kiek nenusileidžia praėjusiems metams, kai po kilusio skandalo buvęs ministras Kęstutis Navickas buvo priverstas mėnesiui sustabdyti visus čia vykdytus kirtimus. Tuomet jis ramino, kad siekiant išvengti tolesnių plynų kirtimų, Labanoro regioninį parką rengiamasi prijungti prie gretimai esančio Aukštaitijos nacionalinio parko.
Nacionaliniuose parkuose kirtimai šiek tiek griežčiau reglamentuojami, ten draudžiama plynai iškirsti mišką per vieną kartą, bet leidžiama tai padaryti per du kartus, iškertant likusius medžius po 5 metų.
„Deja, nesulaukėme ir šio, gana simbolinio, sugriežtinimo. Visi dabar priekaištauja ministrui K.Mažeikai dėl Punios šilo rezervato steigimo sustabdymo, bet tą patį jis padarė ir su mūsų giria. Ministras piktybiškai nevykdo prieš metus priimtą Vyriausybės nutarimą suteikti Labanoro giriai nacionalinio parko statusą. Net nepradėjo jokių tam reikalingų teritorijų planavimo procedūrų, - skundėsi A.Gaidamavičius - Vyriausybė šluostosi kojas į savo pačios priimtą ir 2016 metais Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, nes, ilgai tempiant laiką su nauju Miškų įstatymo projektu, galutinai paaiškėjo, kad jame nenumatoma jokių naujų sugriežtinimų dėl plynų kirtimų mažinimo saugomose teritorijose.“
Komentu
oja aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA:
Minėtas kirtimas Labanore vykdomas pagal išduotą Miškų tarnybos leidimą. Kirtimo normos kasmet mažinamos ministro įsakymu. Siekiame, kad plynų kirtimų būtų visai atsisakyta. Tuo pačiu norime, kad kasmet vis daugiau būtų pasodinta naujų medžių ir didiname metines normas.
Ministerija palaiko ir prisideda prie visuomenės iniciatyvų sodinant medžius.
