respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Kokia toji buvusi Lietuva?nuotraukos

2015 rugpjūčio mėn. 29 d. 08:01:24
Aida VALINSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Rugsėjo 4-ąją 10 žygeivių ir 12 žemaitukų patrauks į penkias savaites truksiančią kelionę per Lietuvą, pavadintą „Žemė-žmogus-žirgas“. Jos metu planuojama įveikti daugiau kaip 1700 km. Vienas žygio tikslų - buvusius panašius žygius paminėti. Pirmasis įvyko prieš 40 metų, 1975-aisiais - 1501 km kelią per 43 dienas trukusią kelionę arkliu kinkytu vežimu įveikė Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius prof. Petras Vasinauskas (1906-1995) ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas.

×
nuotr. 4 nuotr.
PAMOKOS. „Respublikos“ žurnalistas Vladas Vaicekauskas kelionę su profesoriumi Petru Vasinausku vadina „gyvenimo medumi“. Redakcijos archyvų nuotr.

 

„Dabar eismo nelaimių daug, nes mašinas Lietuvoje vairuoja daug neatidžių karštakošių ir girtuoklių. <...> Nepaisydami to, esame viskam pasiruošę ir keliausime iki numatyto finišo, nes mums rūpi arklio likimas. <...> Mūsų kelionės tikslas - ieškoti būdų, kaip mechanizacijos amžiuje arklių nykimą sustabdyti, kad tam tikru mastu jiems liktų racionalios funkcijos ir krašto gynyboje, ir transporte, ir ypač žemės ūkyje“, - savo pasiaiškinime prieš kelionę 1975 m. rašė P.Vasinauskas ir V.Vaicekauskas.

Su arkliu į praeitį


Kaip pasakojo „Respublikos“ apžvalgininkas V.Vaicekauskas, šios kelionės sumanytojas ir įkvėpėjas buvo profesorius. Jis kvietė į šią kelionę vykti kelis garsius rašytojus, bet šie dėl savo užimtumo atsisakė. Tada P.Vasinauskas atėjo į tuo metu populiaraus žurnalo „Jaunimo gretos“ redakciją ir pasiūlė pasivažinėti V.Vaicekauskui - žurnalistui, rašančiam apie kaimą. Redakcija sutiko žurnalistą išleisti. Prasidėjo pasirengimas kelionei.

„Nusprendėme, kad vežimus keisime atsižvelgdami į etnografinius rajonus, tačiau visa tai dar reikėjo suorganizuoti. Pagrindinį darbą čia nuveikė profesorius, nes jis dar prieškario Lietuvoje daug kur dirbo ir kaip matininkas, tad atrado tų laikų bičiulius, kurie nemažai pagelbėjo. Arklį Bėrį mums paskolino A.Sniečkaus kolūkis - P.Vasinauskas iš bandos pasirinko gražaus sudėjimo, stiprų gyvūną, - prisimena V.Vaicekauskas. - Mano, kaip žurnalisto, misija buvo įamžinti šią kelionę ir profesorių. Mes su garsiu dokumentalistu Rimtautu Šiliniu parašėme scenarijų, kino studija jį palaimino. Kelionę filmavo labai garsus operatorius Eugenijus Matuzevičius, poeto Eugenijaus Matuzevičiaus sūnus.“

Pirma bandomoji kelionė užtruko 12 dienų. Bendrakeleiviai tikrino, ar galės abu keliauti ilgesnį laiką, ar sutaps požiūriai ir charakteriai, ar arklys bus pajėgus įveikti tokį didelį atstumą. Viskas pasiteisino ir 1975 m. rugpjūčio 1 d. du labai skritingi žmonės - į septintą dešimtį įkopęs profesorius P.Vasinauskas ir vos per 30 perkopęs žurnalistas V.Vaicekauskas - leidosi į 32 dienas trukusį žygį. Per dieną žygeiviai nukakdavo ir po 30, ir po 70 kilometrų - kiek kada pavykdavo.

„Mes nakvodavome kluonuose, bendrabučiuose, kolūkių vasarnamiuose, įsiprašydavome pas žmones. Kai kur mūsų neįleido, nes važiavome apsirengę burkomis, su keistomis kepurėmis - taip, kaip kadaise, turėjome net tikrą lendrinį botagą, - prisimena žurnalistas. - Kai pasiklydome kažkur netoli Kėdainių, viena bobutė, pamačiusi mus, parodė „artimiausią kelią“ - juokdamasi mostelėjo ranka kapinių link. Važiavome žvyrkeliais, kaimo keliukais, nes profesoriui rūpėjo pamatyti, kaip laukai užsėti, kaip suarti. Važiavome melioracijos grioviais, nes rūpėjo pažiūrėti, ar jie neužleisti. Važiavome nuostabiausiomis vietomis, aplankėme gražiausias sodybas.“

Važiavo ir paprastais vežimais, drungais, o Aukštaitijoje - vadinamąja lineika, išpuošta, gražiai išrašyta. Ją P.Vasinauskui padovanojo senų laikų bičiulis. Pasakojo, jog ji likusi dar nuo Antano Smetonos laikų - buvo užkasta klojime po plūkta asla, taip pavyko ją išsaugoti.

„Pamenu, vieną vakarą sustojome prie Ignalinos, miškelyje prie ežero, nukinkėme ir paleidom Bėrį į aptvarą. O jis pasiganė, pailsėjo, ryte peršoko per aptvarą ir pabėgo. Buvo labai pasiilgęs namų ir savo kaimenės, tad skuodė tiesiausiais keliais Kėdainių link. Kolūkiečiai keliais automobiliais jį vijosi, apsupo ir pagavo. P.Vasinauskas tada man sakė: „Matai, ką reiškia namai. Net gyvuliui, arkliui, tai svarbu“, - pasakoja V.Vaicekauskas.

Unikalios gyvenimo pamokos

Profesorius P.Vasinauskas, anot žurnalisto, buvo labai gabus savo srities specialistas, bet nemėgstamas tuometės valdžios, nes ne visada pritardavo oficialiai ideologijai ir politikai. Jis turėjo savo požiūrį į žemės ūkio politiką, dažnai aštrius straipsnius rašydavo.

„Ko aš toje kelionėje išmokau? Nors pats gimiau ir augau kaime, moku visus žemės ūkio darbus, P.Vasinauskas man davė visiškai kitą supratimą apie kaimą, ypač apie gamtos vienovę su žeme, - sako V.Vaicekauskas. - Padėjo daug ką suprasti kur kas giliau. Davė mąstymo, vertinimo, analizės pamokas. 43 dienas aš buvau garsiausio Lietuvos agronomo, mokyto ir giliai mąstančio, savarankiško žmogaus draugijoje. Man, kaip žurnalistui, tai buvo gyvenimo medus, daug gilesnio gyvenimo pažinimo etapas. Vėliau man tai labai pravertė, nes aš išmokau kelti klausimus: kodėl taip įvyko, ką tai reiškia dabar ir ko iš viso to galima laukti? Atsakius į šiuos tris klausimus, supratimas apie tai, kas vyksta, tampa gilesnis ir įdomesnis.“

Pasak V.Vaicekausko, kadangi P.Vasinauskas studijavo Žemės ūkio akademijoje prieškariu, jam buvo privaloma mokytis ne tik amato, bet ir kultūros, muzikos. Jis turėjo žinoti daugiau nei kiti, mokėti dainuoti, groti, suvokti gyvenimą plačiau, nes agronomas, nuvažiavęs į provinciją, tampa labai svarbiu asmeniu, privalo būti visapusiškai išsilavinęs. Dabar iš studentų, deja, to niekas nebereikalauja.

„Mes daug kalbėjome, įrašiau visus mūsų pokalbius - apie jo gyvenimą, vaikystę, studijas, pirmąją meilę... Man buvo įdomu, kaip jis vertina ir supranta daug ką gyvenime. Profesorius dažnai klausdavo, kaip aš suprantu vieną ar kitą reiškinį, ką apie tai manau. „Kryptis teisinga, vaga - labai negili“, - dažnai išgirsdavau. Ir duodavo patarimų, kur žinias riekia pagilinti“, - reikšmingą įtaką jo gyvenimui padariusį susitikimą prisimena žurnalistas.

Įkūrė Arklio muziejų

Profesoriaus ir žurnalisto kelionę vainikavo ne tik pilnametražis dokumentinis filmas apie ją, bet ir unikalaus, vienintelio Lietuvoje Arklio muziejaus įsteigimas. Nors P.Vasinauskas ragino valdžios institucijas kurti tokį muziejų, jų veiksmų taip ir nesulaukęs po kelionės ėmėsi to pats.

1977 m., atostogaudamas Niūronių kaime, P.Vasinauskas pasidalijo savo sumanymu kurti Arklio muziejų su tuomečiu Elmininkų eksperimentinio ūkio direktoriumi Antanu Puodžiuku. Šis idėją palaikė ir liepos mėnesį vyrai Anykščių vykdomajam komitetui pateikė projektą „Dėl Arklio muziejaus įsteigimo Anykščių rajone“. Rugpjūčio 18 dieną buvo priimtas sprendimas Arklio muziejų įsteigti Niūronių kaime, esančiame už 8 kilometrų nuo Anykščių.

Įsteigti muziejų P.Vasinauskui, anot V.Vaicekausko, smarkiai padėjo ir tuometis Vandens ir melioracijos ministras Jonas Velička, taip pat labai išsilavinęs, romantiškas žmogus, kuris visas savo kalbas, pranešimus rašydavo pats, vertė iš vokiečių kalbos vaikų knygeles.

„J.Velička žmonių buvo smerkiamas už tai, kad vykdo melioraciją, naikina sodybas. Pats J.Velička buvo įsitikinęs, kad tai reikalinga, nes be melioracijos nebus gerų grūdų, neturėsime gerų ganyklų, pievų. Profesorius sakė apie J.Veličką: „Džiaugiasi tegu Lietuva, kad turi tokį ministrą, nes jeigu būtų atėjęs „paslaugus tarnas“, Lietuvą būtų numelioravęs kaip virtuvės stalą, - pasakoja žurnalistas. - Šiedu žmonės vienas kitą suprato. J.Velička pasirūpino, kad Arklio muziejaus link būtų asfaltuoti keliai, sutvarkyta aplinka. Ir dabar turime unikalų muziejų, kur telpa visa arklio istorija, o kiekvienais metais ten rengiamos šventės.“

Muziejų atidaryti buvo numatyta 1978 m. birželio mėnesį, kartu surengiant ir liaudišką šventę „Bėk bėk, žirgeli!“ Buvo sudaryta muziejaus organizacinė taryba, A.Puodžiuko rūpesčiu sparčiai vyko muziejaus statybos darbai, po visą Lietuvą pradėta rinkti eksponatus.

Sužinoję apie muziejaus steigimą, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos žemdirbiai į Niūronis vežė arklių inventorių, žemės dirbimo padargus. Veterinarijos akademijos auklėtiniai dovanojo iškamšą, elmininkiečiai atvežė keletą gyvų arklių. 1978 m. birželio 10 d. stebint tūkstančiams žmonių Arklio muziejus buvo iškilmingai atidarytas. Jame įamžinta ir profesoriaus bei žurnalisto kelionė per Lietuvą, saugoma „lineika“, kuria jie važiavo. Čia dienas iki gyvenimo pabaigos leido ir svarbus kelionės dalyvis - Bėris.

V.Vaicekauskas teigia esąs laimingas, kad gyvenimo aplinkybės suvedė jį su tokiu žmogumi kaip profesorius P.Vasinauskas, kad galėjo kartu su juo važiuoti, kad jų charakteriai ir požiūris į daug ką sutapo. Jie tapo bičiuliais ir buvo jais iki P.Vasinausko gyvenimo pabaigos.


I kelionė


1935 metais žygio metu raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų.

II kelionė


1975-aisiais Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir „Respublikos“ žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą.

III kelionė

Šiemet rugsėjo 4-ają prasidėsiančios kelionės dalyviai jos palei sieną arčiausiai esančiais keliukais, dalis maršruto nusidrieks ir per Latviją daugiau kaip 1700 km.

Bus keliamasi per Ventos upę, kurią reikės įveikti ne tik žirgais, bet ir karieta. Keliautojai aplankys Žagarę, Didžiasalį, Medininkus, Eišiškes, ties Druskininkais ir Jurbarku kirs Nemuną, aplankys Ožkinių kaimą šalia Punsko. Žygio pabaigoje bus keliamasi iš Uostadvario į Nidą, nuo Klaipėdos iki Šventosios jojama pajūriu.

Žygio pabaiga numatyta spalio 10 d. Šventojoje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BOMBA: Afganistane žuvo 17 žmonių ir dar dešimtys buvo sužeisti, kai mečetėje Rytų Afganistane penktadienio pamaldų metu buvo detonuota bomba.
  • KELYJE: praėjusią parą, spalio 17-ąją, Lietuvos keliuose policija užregistravo 87 eismo įvykius, 10 eismo įvykių metu buvo sužeista 14 žmonių; žuvo 53 metų pėsčiasis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +10 C

 

+10 +11 C

+15 +17 C

+16 +18 C

 

 +15 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-2 m/s