respublika.lt

Knygnešys, „Aušros“ gadynės lietuvybės puoselėtojas

(0)
Publikuota: 2021 rugsėjo 05 13:00:00, Vilmantas KRIKŠTAPONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Augustinas Baranauskas (stovi) su tėvais. Vikipedijos nuotr.

Šiemet suėjo 160 metų nuo knygnešio ir literato Augustino Baranausko gimimo. Jis - vienas šviesos nešėjų, kurių nuopelnus lietuvybės puoselėjimui sunku pervertinti.

 


A.Baranauskas gimė 1861 m. rugpjūčio 1 dieną Šiupylių bažnytkaimyje, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje, vargonininko šeimoje. A.Baranausko protėviai nebuvo vietiniai gyventojai, jie į Šiupylius atvyko maro vejami iš Prūsų Lietuvos.

A.Baranausko tėvas Jurgis buvo vargonininkas. Dažnai nuo pamaldų laisvu laiku jis mėgo lankytis vietos žydų karčiamoje. Jo žmona vyrui buvo priešingybė - labai pamaldi, darbšti, tad beveik visi šeimyniniai rūpesčiai gulė ant jos vienos pečių. Sunkus buvo šeimai anuomet gyvenimas, tačiau motina tikėjosi, kad vienintelis jų sūnus Augustinas bus kunigas. Motinos lūkesčiams išsipildyti nebuvo lemta, kunigu jis netapo. Baigusį pradžios mokyklą ir kiek prasilavinusį namuose, vėliau Vegeriuose vargonininkas jį išmokė vargonininkauti. Anksti Baranauskų Augustinui pačiam teko užsidirbti duoną. Jis vargonavo Šiupyliuose, Senojoje Žagarėje, Žarėnuose ir Vegeriuose.

Pažadino „Aušra"

A.Baranauskas anksti tapo knygnešiu, platindamas iš Prūsų Lietuvos gaunamus lietuviškus spaudinius. Ypač A.Baranauskas nudžiugo, pirmą kartą savo akimis išvydęs ir perskaitęs „Aušrą". Tad, tapęs jos „kareiviu", ne tik ją skaitė ir platino, bet ir rašė jai iš savo krašto informacinio pobūdžio žinutes bei eiles.

Kol Senojoje Žagarėje klebonas buvo susipratęs lietuvis kun. P.Burba, A.Baranauskas tautinėje veikloje turėjo patikimą sąjungininką. Tačiau, kai tos pačios parapijos klebonu tapo atviras lenkomanas kun. B.Čyžas, laikęs save lenku, šis puldinėdavo kun. P.Burbą per pamokslus ir šiaip sueidamas su žmonėmis. Jo skundų nepakentęs, kun. P.Burba išvyko į Ameriką.

Sunku anuomet Senojoje Žagarėje buvo A.Baranauskui. Klebonas kun. B.Čyžas ne kartą dėl vargonininko tautinio nusistatymo pyko, viešai buvo pravardžiuojamas bedieviu ir ciciliku, tačiau A.Baranauskas tokiems klebono išsišokimams nepasidavė. Suprasdamas sunkią bendraminčio padėtį, kun. P.Burba buvusį vargonininką kvietė atvykti į Ameriką, tačiau A.Baranauskas jau buvo vedęs, o žmona nesutiko vykti į svetimus kraštus.

Tremtys nepalaužė

Lietuvybei priešiškai nusiteikusių kunigų A.Baranauskas už tautinę veiklą buvo įskųstas carinei valdžiai, netrukus suimtas ir visam gyvenimui ištremtas į Liepoją be teisės grįžti gyventi į Tėvynę. Laikui bėgant, ilgėdamasis gimtojo krašto ir norėdamas jame paviešėti, jis turėdavo gauti valdžios leidimą, o grįžęs į Liepoją vėl privalėdavo prisistatyti policijai. Tai A.Baranauską labai žemino ir skaudino.

Nors ir slegiamas sielvarto dėl tokios jo atžvilgiu padarytos skriaudos, A.Baranauskas tautinės veiklos nenutraukė, o priešingai - dar suaktyvino. Baranauskų namai tapo tautiškai susipratusių Liepojos lietuvių susiėjimų vieta. Jis aktyviai dalyvavo ir Liepojos lietuvių kultūrinėje veikloje, buvo muzikalus, turėjo puikų balsą. Namuose stovėjo pianinas, fisharmonija, kuriais šeimininkas grojo. Be to, grojo jis ir gitara, balalaika, mandolina. Tad šiuose namuose susirinkę svečiai traukdavo lietuviškas, kai kurias ir paties šeimininko sukurtas, dainas.

A.Baranauskas Liepojoje buvo subūręs dramos būrelį. Tuo metu lietuviams, mėgėjiško teatro entuziastams, trūko dramos veikalų, todėl A.Baranauskui pačiam teko jų ne vieną parašyti.

Nepaisydamas įvairių kliūčių, A.Baranauskas dažniausiai vienas, o kai kada ir su visa šeima retkarčiais apsilankydavo tėviškėje. Ten jis su M.Slančiausku, A.Trumpuliu ir L.Vaineikiu bei kitais bendraminčiais įsteigė „Atgajos" draugiją ir platino savo sudarytas hektografuotas dainų knygeles. Jis taip pat platino savo pieštus atvirukus, kuriuos spausdino Liepojoje, Zylės spaustuvėje.

A.Baranauskas savo lėšomis yra išleidęs atvirukų seriją, pavadintą „Didvyrių kapai".

Be nedidelės apimties dramos veikalų, A.Baranauskas rašė dainų tekstus, pats jiems kurdavo melodijas, taip pat monologus ir eiles. Jo kūriniai ar informacinio pobūdžio rašiniai anuomet buvo spausdinami „Aušroje", „Šviesoje", „Varpe", „Ūkininke", „Unijoje", „Lietuviškame balse", „Vienybėje lietuvninkų", „Apžvalgoje", „Vilniaus žiniose" bei „Rygos naujienose". Visus rašinius jis pasirašinėdavo tik slapyvardžiais.

Tokia lietuviška A.Baranausko veikla anuomet ir Liepojoje caro žandarų neliko nepastebėta. Jis, kaip knygnešys, minimas garsiojoje „Sietyno" byloje, o 1902 metais A.Baranauskas, G.Landsbergis-Žemkalnis ir grupė kitų lietuvių, tautinio judėjimo dalyvių, buvo ištremti į Smolenską. Po to, grįžęs į Liepoją, A.Baranauskas dar pusmetį praleido kalėjime.

Nenutraukė A.Baranauskas tautinės veiklos ir vėlesniais metais, kai Liepojoje jau po lietuviškos spaudos atgavimo veikė Lietuvių savišalpos draugija. Ji rengdavo vakarus, kaukių balius, Naujųjų metų sutikimus.

Kad turėtų iš ko pragyventi, Liepojoje Baranauskai ėmėsi verslo, kuris anuomet klestėjo. Šeima buvo įsigijusi prekybos namus, pavadintus „Litevskaja torgovlia", tad pinigų netrūko. Tuo metu, kai A.Baranauskas už lietuvišką veiklą buvo kalinamas ir tremiamas, žmona kantriai laukė grįžtant vyro, buvo ištikimesnė už ištikimą. Apie ją A.Baranauskas taip rašė: „Aš nerinkau dailios, turtingos, bet doros norėjau. Ieškojau ir nelabai apsirikau. Nebuvo visu kuo kaip reikėtų būti, bet pakenčiamai. Mani mylėjo net per daug. Mylėjo ne kaipo vyrą, bet kaip kokį kūdikį. Mano buvo silpnas būdas, neturėjau tų jėgų, nė tos energijos, kad būčiau galėjęs savi pastatyti vyro vietoje, o tas ir kenkė, kenkė ne tiek man, kiek jai pačiai, iš dalies ir vaikams, nes negalėjau vaikų pastatyti tokiais, kokiais norėjau. Bet kaip buvo, taip, ant to visgi aš negaliu rūgoti, nes su kita nebūtų nė tiek gyvenimo buvę, nes aš po kalėjimus, po ištrėmimus, tai kita kažin ką būtų išdariusi, o ta buvo ištikimiausia!"

Šeimą išskyrė karas

Vakarais Baranauskų namuose rinkdavosi svečiai. Tada šeimininkas išraiškingai skaitydavo eiliuotus savo monologus, poeziją, dainuodavo, vadovaudavo įvairiems žaidimams bei repetuodavo naujus vaidinimus.

Pravartu paminėti ir tai, jog A.Baranauskas buvo didelis feministas. Turėdamas tris dukras - Leontiną, Zuzaną ir Oną, - rūpinosi jas išleisti į mokslus. Tėvui nepatikdavo, kad žmona nepratindavo dukrų darbo dirbti - augino panelėmis, labai pykdavo priekaištaudamas žmonai, kad pastaroji, girdi, nori dukras gimnazistes uždaryti „auksiniame" narvelyje, kitaip tariant, sėkmingai ištekinti. Pats jis rūpinosi ne tik dukrų pavyzdingu elgesiu, laikysena, jis labai daug dėmesio skyrė jų išprusimui bei bendram lavinimui. Šiuose namuose buvo didžiulė biblioteka. Tėvas dažnai dukroms patardavo, ką skaityti. Jos buvo muzikalios, mielai mokydavosi vis naujų dainų. Leontinai jis lėmė būti mokytoja, Zuzanai - nuotraukų retušuotoja, o Onai - advokate. Visus tėvo planus sujaukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Karas, kilęs tarp kaizerinės Vokietijos ir carinės Rusijos, sukėlė vakarinių carinės imperijos pakraščių gyventojų paniką. Nemaža dalis tų kraštų gyventojų, artėjant fronto linijai, kartu su visomis valdžios įstaigomis, gimnazijomis ir kt. suskubo trauktis į Rusijos gilumą. Į nemėgtą prispaudėjų kraštą anuomet nutarė trauktis ir A.Baranauskas. Jis kalbino visą šeimą, bet tokiam žingsniui žmona pasipriešino: „Daryk kaip išmanai, o aš namų, savo gero nepaliksiu."

Prieš pat kelionę A.Baranauskas savo lazdos gale išgręžė ertmę, prikišo auksinių rublių ir vėl užtaisė. Juodu atsisveikino su žmona, nors vargu ar bent kuris iš jų suprato, kad tai buvo paskutinis atsisveikinimas jųdviejų gyvenime, ir A.Baranauskas išvyko. Jo kelias nuvingiavo į Voronežą. Čia jis išbuvo iki pat karo pabaigos.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir revoliucijoms Rusijoje, A.Baranauskas, kaip ir daugelis karo pabėgėlių, ilgėdamasis savo šeimos, grįžo į Liepoją, o iš ten - į Tėvynę. Žmona jau buvo mirusi.

Prisimintas po mirties

Lietuvoje A.Baranauską užklupo sunki senatvė. Iš pradžių apsigyvenęs pas dukras Kaune, jis susirgo. Nors gyveno tarp artimųjų, tėviškės ilgesys jį vis nesulaikomai traukė į gimtuosius Šiupylius. Tiesa, savo gimtojo namo tėviškėje jau neberado, nes pastarasis sudegė karo metu. Tad iki mirties A.Baranauskas Šiupyliuose gyveno Gruzdžių valsčiaus viršaičio L.Kaupo namuose.

Laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje A.Baranauskas liko užmarštyje. Jis sielvartavo, kad jį, knygnešį, liaudžiai nešusį šviesą ir už tai caro valdžios persekiotą, kai kas išdrįsdavo pavadinti ciciliku ar bedieviu, nors iš tiesų, artimųjų teigimu, jis niekada toks nebuvo.

Žvelgiant į A.Baranausko kaip poeto ir rašytojo kūrybą, reikėtų pasakyti, kad A.Baranauskas, kaip kūrėjas, buvo sentimentalistas, kuriam daug įtakos turėjo vyskupo A.Baranausko ir kun. A.Vienažindžio poezija. A.Baranausko poezijoje ypač ryškiai atsispindi gyvenimas ir jo neigiamos pusės. Paskutiniais gyvenimo metais A.Baranauskas savo kūryboje gana sąmoningai palietė seimų laikus ir kai kuriuos mūsų „politikierius", kuriems daugiau rūpėjo verslas negu valstybės reikalai.

Bene daugiausia A.Baranauskas parašė scenos mėgėjams skirtų vaizdelių. Pastarųjų yra daugiau nei keturiasdešimt. Jo plunksnai priklauso ir keletas didesnių scenos veikalų, skirtų kiekvienam iš Dešimties Dievo įsakymų ir kiekvienai iš Septynių didžiųjų nuodėmių.

Mirė A.Baranauskas 1923 m. rugpjūčio 24 dieną. Palaidotas buvo su katalikiškomis apeigomis Šiupylių kapinėse, kuriose ilsisi jo tėvai bei protėviai. 1935 metais Šaulių sąjunga, pagerbdama šviesų knygnešio ir literato atminimą, Šiupylių kapinėse jam pastatė paminklą.

Parengta pagal „XXI amžių"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s