Kiek nusivylėme demokratija, bet ne šalies ekonomika

Kaip parodė šių metų rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa, 44 proc. šalies gyventojų buvo patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, tuo metu 45 proc. apklaustųjų manė priešingai. Kas dešimtas (11 proc.) respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Atliktos visuomenės apklausos rodo, kad per paskutinį mėnesį 6 procentiniais punktais sumažėjo respondentų, kurie yra patenkinti demokratijos veikimu. Tačiau pastarojo mėnesio duomenis lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2018 metų rugpjūtį), patenkintų demokratija šalyje padaugėjo 8 procentiniais punktais (prieš metus 36 proc. buvo tuo patenkinti ir 53 proc. nepatenkinti).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis atliktų apklausų duomenys rodo, kad tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkintos moterys, jaunesni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų gyventojai.

Žvelgiant į tai, kaip piliečiai pasiskirstė per teikiamų preferencijų politinėms partijoms pjūvį, demokratijos veikimu šalyje daugiau yra patenkinti Liberalų sąjūdžio (55 proc. patenkinti), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (52 proc.) rinkėjai, o labiausiai nepatenkinti yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (83 proc. nepatenkinti) ir Darbo partijos (56 proc.) rinkėjai.

Daugiau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Kiek sumažėjo manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogėja

Rugpjūčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, 7 proc. punktais sumažėjo atsakiusių, kad ekonominė padėtis šalyje paskutiniu metu blogėja, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Apklausos duomenimis, rugpjūčio pabaigoje penktadalis (21 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per paskutinius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, pusė (51 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, o 23 proc. mano, kad ekonominė Lietuvos padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo. Dar 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Kad ekonominė padėtis Lietuvoje paskutiniu metu gerėja, dažniau mano respondentai iki 50 metų, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų žmonės.

Situacija šalies ekonomikoje kiek daugiau nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės.

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus” būtina.

Apklausa vyko 2019 metų rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.