1 nuotr.Po pirmadienį Prezidentūroje sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT), prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad NATO šalys – o kartu ir Lietuva – turi adaptuotis prie regione tvyrančių grėsmių bei, tobulinant karinius Aljanso planus, atlikti tiek „nacionalinės, tiek kolektyvinės gynybos namų darbus“. Todėl, pasak jo, VGT pavedė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) bei kariuomenės atstovams sudaryti aiškius planus dėl galimų struktūrinių pokyčių Lietuvos kariuomenėje.
„NATO ir tai, kas yra susiję su pasirengimu Vilniaus viršūnių susitikimui, adaptuojasi prie saugumo situacijos regione. Lygiai taip pat yra peržiūrimi ir regioniniai gynybos planai, eina kalba apie naujos kartos planus, yra peržiūrima NATO pajėgų struktūra, pats NATO pajėgų modelis, vadavietės. Visiems šiems pokyčiams reikės pokyčių ir Lietuvoje“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu teigė K. Budrys.
„Valstybės gynimo tarybos nariai pavedė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui parengti vertinimą, kokie turėtų būti mūsų tolimesni kariuomenės struktūriniai ir kiti pokyčiai, susiję su įsigijimais. Tam, kad atlieptų tiek raudonąjį paveikslą – t. y., karinės agresijos grėsmes regione, tiek vadinamąjį mėlynąjį paveikslą – t. y., vykstančius kolektyvinės gynybos pokyčius“, – aiškino jis ir pridūrė, kad ministerijos parengtus planus VGT žada aptarti artimiausio posėdžio metu.
Šalies vadovo patarėjas pažymėjo, kad, įvertinus žvalgybinę informaciją, matoma, jog Rusija visomis išgalėmis stengsis atstatyti savo karinius pajėgumus. Šių procesų tempas, pasak jo, priklausys nuo kelių dedamųjų.
„Matoma, kad karinės galios atstatymas ir auginimas tolyn, plėtojimas bus Maskvos prioritetas tiek artimiausiu, tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu. Kaip greitai tai pavyks padaryti, įgyvendinti jau paskelbtus planus ir tuos, kuriuos nori skelbti agresyvus režimas – priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, nuo Vakarų taikomų sankcijų tęstinumo, nuo naujų sankcijų įvedimo, taip pat ir nuo pačių NATO veiksmų“, – kalbėjo jis.
Tuo metu po VGT su žurnalistais bendravęs krašto apsaugos ministras kalbėjo kiek detaliau ir užsiminė, kad posėdžio metu diskutuota apie galimą Lietuvos kariuomenės divizijos kūrimą. Tai, pasak jo, būtų „dešimtmečio projektas“.
„Mes kalbėjome apie galimą, būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą. Tam, aišku, mums reikia susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją, lietuvišką jos kūrimą dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu. Bet tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius pajėgumus papildomus galėtumėme vystyti, ką mums sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas. Pabrėšiu, tai būtų ilgalaikis, iš esmės dešimtmečio projektas“, – po pirmadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Įvertino žvalgybos darbą
Prezidentūros rūmuose posėdžiavusi taryba įvertino ir praėjusių metų žvalgybos institucijų veiklą. Pasak K. Budrio, susirinkimo metu prieita bendro sutarimo, jog 2022-ieji metai žvalgybos pareigūnams buvo itin intensyvus laikotarpis. Visgi, institucijos, anot jo, savo misiją atliko.
„Valstybės gynimo tarybos nariai išklausė ataskaitų ir tas ataskaitas patvirtino, teigiamai įvertino žvalgybos institucijų darbą, teiktą informaciją, jos intensyvumą. Iš tikrųjų, visi nariai sutarė, kad 2022 m. buvo ypatingi metai žvalgybos institucijoms dėl to, kad jie buvo intensyvūs dėl vykstančio karo. Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus ir taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius sprendimų priėmėjų poreikius“, – žvalgybos veiklos vertinimą apibendrino jis.
Be to, G. Nausėdos patarėjas pažymėjo, kad praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
„Viena iš tų pamokų, kuri tikrai yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO valstybėms – tai, kad žvalgybos vaidmuo yra kritinis. Tiek įspėjant apie įvairius procesus, kylančias grėsmes, tiek laimint laiko pasiruošti jas atsakyti. Tikėtina, kad taip ir ateityje liks – išsigryninta žvalgybos institucijų misija ir vieta nacionalinio saugumo sistemoje. Ta kertinė vieta išliks ir ateityje“, – neabejojo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Prezidentūroje sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT).
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
ELTA primena, kad pirmadienį Prezidentūroje sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT).
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
