Kauno mariose šamų milžinų teks palaukti

- Kiekvienais metais vykdote tyrimus Kauno mariose, kokia yra jų ekologinė būklė?

- Kalbant apie žuvų bendrijos būklę, iš esmės ji yra gera. Tiksliau, gerai, kad nematome didelio blogėjimo. Ypatingai situacija pagerėjo, kai 2013 metais buvo uždrausta verslinė žvejyba. Šiandien, prabėgus bemaž dešimtmečiui, galima matyti žymų pokytį - žuvų biomasė padidėjo apie 4 kartus.

Mūsų tyrimai rodo, kad Kauno marios pasižymi nemenka žuvų įvairove - jose veisiasi daugiau kaip 30 žuvų rūšių, tarp kurių yra ir itin retų egzempliorių. Dėl savo unikalumo mariose veisiasi ir žuvys, kurioms įprastai būdingas greitas upės gyvenimas, ir tos, kurioms patogesnė ir lėtesnė ežero aplinka. Šalia kuojos ar ešerio galima aptikti ir karšį bei salatį. Maža to, čia gyvena ir tos žuvų rūšys, kurios paprastai nėra būdingos gėlojo vandens faunai. Pavyzdžiui, Nemunu atmigravusi jūrinė žuvis - žiobris - uždarius užtvanką liko ir puikiai prisitaikė gyventi Kauno mariose, jos populiacija pastebimai auga.

- Augantis žuvų skaičius gamtos mylėtojams ir žvejams kelia džiaugsmą, tiesa?

- Tik iš dalies. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Kadangi šiuo metu daugiau vystoma mėgėjiška žvejyba, reikia tirti, ar iš tiesų auga ta žuvų rūšis, kurią mėgsta žvejai. Tyrimų duomenys rodo, kad labiausiai auga kuojų ir plakių populiacijos, štai kuojų jau randame ir kilogramo dydžio, ir didesnių. O meškeriotojų taip mėgstamų karšių, ešerių ar sterkų, tuo labiau - lydekų populiacija auga gerokai lėčiau.

- Kodėl lydekų Kauno mariose nedaugėja?

- Didžiausia problema yra bendra vandens eutrofikacija, kuri kiekvienais metais didėja dėl bendro vandens telkinių teršimo maistinėmis medžiagomis. Liaudiškai tariant, dėl to vanduo „žydi". Formuojasi masinės dumblių ir melsvų bakterijų sankaupos, vanduo darosi neskaidrus. O lydeka yra plėšri žuvis, jai būtina matyti auką, kitaip ji medžioti negali. Būna, išplaukiame daryti tyrimus, įkišame delną į vandenį, o pirštų galiukų jau nesimato. Panašu, kad lydekoms sunkiau medžioti drumstame vandenyje, tai ir galimai riboja jų populiaciją.

- Šalia stovi Kauno hidroelektrinė - kokią įtaką ji daro žuvims?

- „Ignitis gamybos" valdoma hidroelektrinės veikla glaudžiai susijusi su Kauno marių gyvenimu ne tik ekologiniu ar aplinkosauginiu aspektais. Elektrinė turi galimybę reguliuoti vandens lygį Kauno mariose, - tai priklauso nuo to, kiek „Ignitis gamyba" planuoja gaminti elektros. Jeigu gamybos apimtis didinama, vandens lygis gali nusekti, jei elektros gaminama mažiau, lygis didėja. Pabandykite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu žuvys neršia seklumoje, kurioje gylis yra 30 centimetrų, o dėl išaugusios gamybos vandens lygis Kauno mariose nusileidžia 40 centimetrų? Tokiu atveju ikrai liktų sausumoje ir žūtų.

Dėl to mes kas pavasarį, kai nutirpsta ledas, pradedame stebėseną, plaukiame ir žiūrime, kur neršia lydekos, nes paprastai jos pradeda neršti anksčiausiai. Pavasarį nerštas prasideda kaip tik seklumose, ten, kur šilčiausias vanduo. Taigi, kai pagrindinėse nerštavietėse jau pradeda ratus sukti lydekos, įspėjame Kauno hidroelektrinę, kad vandens lygis per parą sumažėtų ne daugiau kaip 20 centimetrų. Čia reikia nepamiršti, kad Kauno marios šiuo požiūriu išskirtinis vandens telkinys - vandens lygiui įtaką daro dvi elektrinės, Kauno HE ir Kruonio HAE.

- Kas atsitiks, jeigu elektrinė „nepaklausys" ir toliau vandens lygis mažės?

- Tyrimai atliekami nuolat. Jeigu atsitinka taip, kad dėl elektrinės veiklos gamtai padaroma žala, ji yra apskaičiuojama ir mokamos kompensacijos. Pagal tvenkinio taisykles, neršto metu vandens lygis gali svyruoti ne daugiau kaip 20 centimetrų per parą. Aišku, jeigu neršto metu atsitiktų ekstremali situacija, trūktų elektros energijos, tuomet būtų kitos sąlygos. Galima pasidžiaugti, kad pastaruosius keletą metų nebuvo jokių didesnių incidentų.

- Galbūt atskleisite, kokį didžiausią laimikį galima pagauti Kauno mariose?

- Man regis, prieš keletą metų Kauno mariose buvo pagautas 76 kilogramų svorio šamas, kuris buvo pavadintas monstru, ir ši žinia nuskambėjo per Lietuvą. Aišku, daugiau nei kilogramo svorio karosą, karšį ar sterką ištraukti tikrai nėra retenybė. Tiems, kas mėgsta paspiningauti didesnių ešerių, taip pat yra ką veikti. Retesnių žuvų mėgėjai gali tikėtis žiobrio, salačio ar šamo. Prieš porą metų Lietuvos telkiniai buvo įžuvinti mažais šamais, o šiemet Kruonio tvenkinyje jau matėme gausią šamukų populiaciją. Jeigu šamo jaunikliai išgyvena 2 metus, jie gali siekti 1-2 kilogramus svorio. Tie, kurie natūralioje aplinkoje sulaukia 10 metų, jau sveria 30-40 kilogramų. Taigi, tikėkimės, kad 2030 metais išgirsime ne vieną istoriją apie šamus milžinus.