Kartojasi „Perlas energija“ istorija

Dėl „Ignitis"

„Valstietis" Arvydas Nekrošius labiausiai piktinosi naujausiais „Ignitis" veiksmais.

„Turbūt puikiausiai žinote, kokia dabar yra situacija, žmonės rašo laiškus, piktinasi. Turėjome Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, kalbėjome apie jų legendinius žmonėms išsiųstus laiškus, kur keičiamos sutartys be vartotojų žinios, siūlomas tik vienas planas, nepateikiama jokių alternatyvų, taip pat nenurodoma galutinė kaina. Jeigu tas žmogus to laiško netgi nepamato, automatiškai ta sutartis fiksuojama trejiems metams.

Ar nemanote, kad yra panaši situacija, kaip buvo vasaros pabaigoje dėl „Perlo energijos", ir ar neketinate kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tuo metu fiksavo analogiškus pažeidimus, kaip ir dabar „Igničio"? Galbūt „Igničiui" grėstų 3 proc. metinių pajamų bauda dėl tokio kaip ir savavališko sutarties su vartotojais laužymo? Ką jūs galvojate apie tai ir ar ketinate imtis kokių nors veiksmų?", - energetikos ministro D.Kreivio teiravosi A.Nekrošius.

Ministras atsakė, esą teko šį klausimą aptarti su reguliuotoju ir puolė ginti „Ignitį".

„Kaip žinoma, „Ignitis" savo veiksmų atsisakė. Tiek su reguliuotoju, tiek su įmone yra sutarta artimiausiu metu organizuoti bendrą susitikimą, jo metu bus paprašyta kiekvieną kartą vykdant bet kokius didesnius pakeitimus, susijusius su planais, derinti su reguliuotoju.

Dar kartą noriu pasakyti, kad nuo šiol visi planų keitimo veiksmai turės būti derinami su reguliuotoju. Žiūrėkite, pirmas dalykas, kad įmonė tų veiksmų atsisakė. Kita vertus, įmonė atsiprašė vartotojų. Aš manau, kad ta situacija, kokia yra dabar, nepasikartos po tų veiksmų, kurių ėmėmės", - kalbėjo D.Kreivys.

Dėl vaikų būrelių

Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė domėjosi neformaliuoju vaikų ugdymu.

„Kylančios kainos diktuoja didesnius įkainius už būrelius, dėl to ne visi tėvai gali išleisti savo vaikus net ir į vieną būrelį, nepaisant skiriamos dalinės kompensacijos. Taip pat aš girdžiu, kad nesusidaro grupės, jei nori ir gali mokėti. Ar yra atlikta kokia nors analizė, ar palyginta, kaip vaikai įsitraukia į popamokinę veiklą, į neformaliojo ugdymo veiklą, ar ieškomi kiti sprendimai, kad nenukentėtų vaikai? Nes ta žala, kuri padaryta per pandemiją ir mokymąsi nuotoliu, turbūt akivaizdi, ir pastangos čia turėtų būti dedamos dvigubai didesnės, negu buvo daroma iki šiol", - domėjosi O.Leiputė.

Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė apie šią problemą išgirdo pirmą kartą.

„Tikrai nestebime, nesame net sulaukę signalų, kad labai kažkur kažkas mažėtų. Tikrai tokios analizės neatlikome. Čia jau kiekviena savivaldybė turbūt turėtų atidžiau peržiūrėti neformaliojo ugdymo veiklas, bet tikrai neturime kokių nors signalų, kad kažkur nelankytų", - tikino J.Šiugždinienė.

Dėl poliklinikų

„Valstiečių" frakcijos narys Antanas Vinkus Vyriausybės narių klausė, kas daroma, jog mažėtų eilės pas gydytojus.

„Jeigu būtų tik eilių problema, gal būtų vis labiau pateisinama, bet egzistuoja ypatinga problema - dėl prisiskambinimo. Žmonės vargsta po kelias dienas, kol prisiskambina į registratūrą. Ne anekdotą pasakoju, tikra tiesa kai kuriose gydymo įstaigose. Padėtis visiškai nenormali, juk čia beveik nereikia nei papildomų lėšų, nei papildomų žmogiškųjų išteklių. Nesuprantama ir pati tvarka.

Turiu kuriozinių faktų. Žmogus, gyvai atėjęs prie registratūros langelio, prašo jį užregistruoti pas daktarą. Registratorė atsako: aš negaliu jūsų registruoti, nes mes registruojame tik telefonu. Žmogus išsitraukė telefoną, nuėjo du žingsnius atgal, paskambino ir tada užregistravo. Žodžiu, čia ne ministro galbūt kompetencija, bet ministras turi žinoti. Aš prašau gerbiamą ministrą pavesti atitinkamoms tarnyboms, kad tokie dalykai nesikartotų", - pareiškė A.Vinkus ir išreiškė viltį, kad posėdį Arūnas Dulkys, kuris ketvirtadienį, kai vyko Vyriausybės valanda, su vizitu viešėjo Belgijoje, stebi posėdį nuotoliniu būdu. Finansų ministrė Gintarė Skaistė už visą Vyriausybę pareiškė, kad A.Dulkys į klausimus atsakys raštu.

Dėl kainų

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas G.Skaistei pradėjo vardinti, kad parduotuvėse pieno, aliejaus ir kitų produktų kainos pakilusios 50 proc., duonos gaminių - 40 proc., lapkritį bendra infliacija siekė 21 proc. Ir paklausė, kodėl Lietuva nesivadovauja kaimyninių šalių praktika bei nesumažina PVM tarifo bent svarbiausiems maisto produktams. Pasak politiko, argumentai, kad iš to teuždirbs verslas, yra nerimti, nes tam ir turime Konkurencijos tarybą.

„Kada vis dėlto šio klausimo imsimės? Jokių kitų priemonių, kad Vyriausybė mažintų produktų kainas, kol kas nepastebime", - užbaigė K.Vilkauskas.

G.Skaistė pareiškė nesutinkanti, kad Vyriausybė nieko nedaro.

„Vyriausybė renkasi kitą strategiją - didinti žmonių pajamas. 2023 metų biudžete 1,5 mlrd. eurų yra skirta žmonių pajamoms didinti(...). Dabartinės infliacijos du trečdaliai sudėties yra ateinantys iš išorinių faktorių. Tai pirmiausia yra susiję su energetika. Energetikos kainų kompensavimas yra vykdomas per kitas priemones. Taip pat matome, kad kainos visgi auga ne tik energetikoje, bet taip pat ir kituose sektoriuose, nes visgi energetiniai kaštai sueina ir į kitas prekių grupes.

Dėl to Vyriausybė, kaip minėjau, yra nusiteikusi didinti gyventojų pajamas, o ne pasakyti, kad viena ar kita prekių grupė yra labiau išskirtinė, ar parinkti produktus, kuriuos žmonės turėtų vartoti", - kalbėjo finansų ministrė.